Paskelbta naujausia 2022 m. „European Consumer Payment Report“.

Skaitykite daugiau ›

Europos mokėjimų ataskaita: po karo pradžios įmonėse – daugiau nerimo dėl skolų

Dar nespėjus grįžti į įprastas vėžes po pandemijos Europos verslams tenka spręsti naujas problemas ir taikytis prie pasikeitusio geopolitinio bei ekonominio konteksto. Karo poveikis išaugusiais veiklos kaštais, padidėjusiu neapibrėžtumu ir poreikiu perdėlioti veiklos prioritetus bei prisitaikyti prie ES Rusijai taikomų sankcijų neapsiriboja. Kaip galima spręsti iš prieš karo pradžią ir po jos surinktų Europos mokėjimų ataskaitos, kurią kasmet skelbia kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, duomenų, Europos įmonių atstovai taip pat jaučia išaugusią neapmokėtų sąskaitų riziką.

Naujausios Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, 61 proc. įmonių atstovų Europoje mano, kad neapmokėtų sąskaitų rizika per artimiausius 12 mėnesių išaugs. Palyginimui, šių metų pradžioje, prieš Rusijai užpuolant Ukrainą, taip manė dar tik apie pusė (52 proc.) apklaustų įmonių atstovų.

Prasidėjus karui dar ženkliau išaugo įmonių atstovų, teigusių, kad ilgi sąskaitų apmokėjimo terminai kelia problemų jų verslui, dalis. Metų pradžioje taip teigė 62 proc. respondentų, o prasidėjus karui – jau 77 proc. apklaustųjų. Akivaizdu, kad konfliktas Europoje ir pasikeitusi geopolitinė situacija paveikė verslų nuotaikas ir lūkesčius.

Prasidėjus karui Ukrainoje Europos įmonės patiria dar didesnį finansinį spaudimą nei iki šiol. Jis susijęs su augančiomis kainomis ir didėjančiais veiklos kaštais, o taip pat neretai su poreikiu perdėlioti veiklos strategiją, prisitaikyti prie sankcijų režimo ir bendrai didėjančiu neapibrėžtumu. Tokiomis aplinkybėmis įmonėse dar labiau išauga sklandžių finansinių srautų svarba ir poreikis suvaldyti vėluojančių mokėjimų riziką.
„Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika

Nenuostabu, kad tai skatina įmones daugiau dėmesio skirti skolų ir finansų srautų valdymui. Po karo pradžios 77 proc. Europos įmonių atstovų teigė, kad likvidumo didinimas ir efektyvesnis finansinių srautų valdymas yra jų strateginiai prioritetai. Prieš karą taip teigė 69 proc. kompanijų atstovų. Skolų valdymo procesų pagerinimą strateginiu prioritetu įvardinusių įmonių dalis nuo karo pradžios išaugo dešimtadaliu ir siekia 81 proc.

„Dėmesys skolų suvaldymui ir sklandžių finansinių srautų užtikrinimui įmonėms yra svarbus visuomet, tačiau dabartinėmis sąlygomis, kuomet veiklos kaštų augimas ir kiti nepalankūs faktoriai verslui kelia dar daugiau iššūkių, tai išties turėtų būti prioritetine sritimi. Tad įmonių dėmesys krypsta teisinga linkme. Visgi daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų įmonių atstovų Europoje pripažįsta, kad jų kompanijos efektyvesniam vėluojančių mokėjimų valdymui stokoja kompetencijų ir resursų. Lietuvoje ši dalis dar didesnė ir siekia 60 proc.“, – sako I. Valeika.

Anot I. Valeikos, priemonių pagerinti skolų ir pinigų srautų valdymo procesus yra. Pavyzdžiui, įmonėms gali būti naudinga investuoti į skaitmeninius skolų valdymo sprendimus arba plėtoti strategines partnerystes su kreditų valdymo profesionalais. Didelio neapibrėžtumo ekonominėje aplinkoje, kuomet vėluojančių mokėjimų rizika didėja, tai gali padėti užtikrinti įmonės finansinį stabilumą ir išsaugoti plėtros galimybes.

„Karas Ukrainoje į Europos verslo aplinką neabejotinai įnešė daugiau sumaišties ir neužtikrintumo, tačiau kartu paskatino įmones daugiau dėmesio skirti savo finansiniam stabilumui ir sklandžių pinigų srautų užtikrinimui, o tai neabejotinai yra teigiamas dalykas. Ilgesnėje perspektyvoje tokia higiena gali sustiprinti Europos verslus“, – sako I. Valeika.

Naujausia Europos mokėjimų ataskaita parengta pagal skirtingose srityse veikiančių įmonių atstovų 29 Europos valstybėse apklausą. Ji atlikta bendradarbiaujant su Londone įsikūrusia bendrove „Longitude“. Šių metų sausio-balandžio mėnesiais iš viso apklausta daugiau nei 11 tūkst. Europos įmonių atstovų. Daugiausiai respondentų sudarė įmonių vadovai ir finansų vadovai.