Europos mokėjimų ataskaita: Lietuvos įmonių plėtrą stabdo klientų skolos ir vėluojantys mokėjimai
Įmonėms Lietuvoje pagalius į ratus vis labiau kaišo vėluojantys mokėjimai ir nepadengtos klientų skolos. Jei pernai dar tik 39 proc. įmonių atstovų Lietuvoje pripažino, kad nepadengti skolininkų įsipareigojimai kelia problemų, tai šiemet ši dalis išaugo iki 77 proc. Iš viso penktadalis kompanijų Lietuvoje dėl nepadengtų klientų skolų skaičiuoja išaugusius nuostolius. Tokius duomenis atskleidė kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta naujausia Europos mokėjimų ataskaita.
83 proc. Lietuvos įmonių atstovų taip pat teigė, kad problemų jų bendrovei kelia sąskaitų apmokėjimas vėliau sutarto termino. Partnerių reikalaujamus ilgus apmokėjimo terminus kaip problematišką tendenciją įvardino 67 proc. įmonių atstovų. Dar 56 proc. įmonių atstovų Lietuvoje problema įvardijo klientų bankrotus.
Šie reiškiniai stabdo įmonių plėtrą ir investicijas. Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, mažiau nei pusė (43 proc.) įmonių Lietuvoje šiemet prioritetą planuoja teikti augimui.
Verslui iššūkių šiandien netrūksta, todėl kiekvieno vėluojančio mokėjimo ar nepadengto įsiskolinimo reikšmė didėja. Kadangi įmonių augimo ir plėtros galimybės nemažai priklauso nuo sklandžių pinigų srautų, trukdžiai ir kliūtys šioje srityje stabdo investicijas, o tuo pačiu lėtina visos ekonomikos augimą. Dėl to įmonėms svarbu atrasti būtų finansų srautams ir skoloms suvaldyti, o skolininkams – atsakingai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.„Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika
Skandžių finansinių srautų svarbą patvirtina ir Europos mokėjimų ataskaitos duomenys. 65 proc. Lietuvos įmonių atstovų teigė, kad greitesnis lėšų iš skolininkų surinkimas kompanijai leistų plėsti savo produktų ir paslaugų asortimentą, o panaši dalis (63 proc.) respondentų tikino, kad tai padėtų greičiau apmokėti iš savo pačių tiekėjų gaunamas sąskaitas. Dar 60 proc. įmonių atstovų teigė, kad sklandesni mokėjimai leistų padidinti įmonės investicijas tvarumo srityje.
Beveik pusė (44 proc.) Lietuvos įmonių užsitikrinusios sklandesnius pinigų srautus galėtų pasamdyti daugiau darbuotojų, 43 proc. aktyviau diegti skaitmenines inovacijas, o trečdalis (34 proc.) – greičiau plėstis geografiškai.
„Akivaizdu, kad efektyvesnis finansinių srautų suvaldymas atvertų įmonėms daugiau galimybių vykdyti plėtrą ir diegti inovacijas. Taip pat labai svarbu tai, kad vėluojantys mokėjimai lemia savotišką domino efektą, kai vienos įmonės įsiskolinimai apriboja kitos galimybes laiku apmokėti savo sąskaitas. Dėl to finansinė disciplina bei savalaikis sąskaitų apmokėjimas yra savo veiksmų svarbą platesnei aplinkai ir bendriems ekonominiams procesams suvokiančio etiško verslo požymis“, – sako I. Valeika.
Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, atotrūkis tarp pageidaujamų ir realių sąskaitų apmokėjimo terminų Lietuvoje privačių vartotojų segmente siekia 10 dienų, verslo segmente 12 dienų, o viešajame sektoriuje – 18 dienų.
