2018 m. „The European Payment Report“

Ataskaitoje „The European Payment Report“ aptariamas pavėluotų mokėjimų poveikis Europos įmonių plėtrai ir augimui. Remdamiesi ataskaitos rezultatais galime geriau suprasti, kaip Europos įmonės vertina mokėjimo praktiką savo šalyje.

„The European Payment Report“ yra pagrįsta metine apklausa, kuri vasario–kovo mėnesiais buvo atlikta 29 Europos šalyse. Šioje ataskaitoje surinkome duomenis iš tūkstančių įmonių visoje Europoje, kad sužinotume apie Europos įmonių mokėjimo praktiką ir finansinę padėtį.

Ataskaita glaustai:

  • Apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) nežinojo daugiau nei 1 iš 4 Europos įmonių.
    Remiantis „Intrum“ sudaryta metine 2018 m. „The European Payment Report“ (EPR), kurioje buvo vertinamos finansinės prognozės ir mokėjimo praktika bei šiam tikslui apklausta daugiau nei 9 600 Europos įmonių, 27 proc. visų įmonių teigė, kad negirdėjo apie BDAR.
  • Klestint ekonomikai mažėja blogų skolų nuostoliai. 
    Įmonės praneša apie mažėjančius blogų skolų nuostolius, o tai yra tvirtas stabilios ekonominės plėtros daugelyje Europos šalių ženklas. Per pastaruosius 12 mėnesių dėl nesumokėtų skolų buvo nurašyta vidutiniškai 1,7 proc. metinių pajamų; tai yra mažiau, palyginti su 2,14 proc., apie kuriuos duomenis Europos įmonės pateikė 2017 m., ir tikrai mažiau nei 2016 m. buvę 2,44 proc.
  • Europos MVĮ vis dar patiria spaudimą.
    6 iš 10 apklaustų įmonių teigia, kad jų buvo paprašyta sutikti su ilgesniais mokėjimo terminais, nei kad jos galėjo sau leisti vykdydamos kasdienę veiklą, o daugiau nei pusė jų (56 proc.) pripažįsta, kad sutiko su šiais reikalavimais. Tarp didelių korporacijų ir mažų įmonių vis dar egzistuoja disbalansas, net jei, palyginti su praėjusiais metais, respondentų, sutinkančių su šiuo teiginiu, dalis šiek tiek sumažėjo.
Užsakovai vis dar moka pavėluotai, tačiau visos Europos įmonės, atrodo, tampa šiek tiek pozityvesnės, kai kalbama apie jų gebėjimą susidoroti su pavėluotų mokėjimų pasekmėmis. Kita vertus, 28 proc. apklaustų respondentų dėl pavėluotų arba neįvykdytų mokėjimų susiduria su verslo augimo kliūtimis, o 21 proc. teigia negalintys samdyti naujų darbuotojų, nes jų klientai laiku nesumokės. Tai rodo, kad visi turime stengtis laikytis mokėjimo terminų, nes tai mažina mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) pažeidžiamumą. Apmokėjimas per 30 dienų turėtų tapti, ir galiausiai taps, verslo norma visoje Europoje.
Mikael Ericson, „Intrum Justitia“ AB (listinguojama įmonė) generalinis direktorius ir prezidentas

Pavėluotų mokėjimų direktyva
Keletą metų ataskaitoje „The European Payment Report“ buvo nagrinėjamas ES Pavėluotų mokėjimų direktyvos poveikis ir tai, kaip ji įgyvendinama Europos rinkose. Akivaizdu, kad įgyvendindamos šią svarbią direktyvą ES Komisija ir vietos reguliavimo institucijos susiduria su iššūkiu. Net ir dabar, praėjus penkeriems metams nuo to laiko, kai ji turėjo būti visiškai įgyvendinta visose ES šalyse, tik 28 proc. apklaustų įmonių žinojo apie jos egzistavimą, o iš jų tik 19 proc. iš tikrųjų matė teigiamą jos poveikį. Žinoma, tai nėra gerai, nes direktyva ir jos vietinės interpretacijos buvo sukurtos siekiant apsaugoti įmones, visų pirma MVĮ, ir išvengti aiškiai netinkamo elgesio verslo bendruomenėje.

Sužinokite daugiau apie ES direktyvą

Siekdama apsaugoti Europos įmones, ypač MVĮ, nuo pavėluotų mokėjimų, ES priėmė Direktyvą 2011/7/ES.