2020 m. „European Payment Report“
Covid-19 pandemija gerokai pakoregavo Lietuvos ir visos Europos verslų planus, o net pusė mūsų šalies įmonių dėl pavėluotų klientų mokėjimų nebesamdo naujų darbuotojų. Be to, dėl klientų skolų 60 proc. įmonių Lietuvoje teigia negalinčios investuoti į strateginį augimą. Nepaisant to, 52 proc. Lietuvos įmonių mano, kad galima ekonomikos krizė jų veiklą paveiks menkai, o 17 proc. tikina, kad nepaveiks visai. Šiuo požiūriu mūsų šalies bendrovės yra vienos optimistiškiausių Europoje. Tokius duomenis atskleidė tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta kasmetinė Europos mokėjimų ataskaita.
Vėluojantys mokėjimai kelia sunkumų
Tyrimo duomenimis, daugelis įmonių Lietuvoje susiduria su mokėjimų vėlavimais, o 59 proc. įmonių teigė turėjusios nustatyti ilgesnius mokėjimų terminus tam, kad nesusigadintų santykių su klientais. 44 proc. įmonių tai padarė siekdamos išvengti bankroto. Visgi net ir pratęsus mokėjimų terminus vartotojai, verslo klientai ir net viešojo sektoriaus įmonės vėluoja atlikti mokėjimus. Tik penktadalis mažų bei vidutinių įmonių ir 16 proc. didelių verslų Lietuvoje teigė per paskutinius 12 mėnesių nesusidūrę su prašymais pailginti mokėjimo terminus.
Covid-19 krizė neabejotinai neigiamai paveikė mokėjimų discipliną Lietuvoje ir visoje Europoje. Tai verslui kelia papildomų sunkumų ir apriboja plėtros galimybes. Kiekvienai įmonei yra svarbu prognozuoti savo pinigų srautus, nes stabilūs finansai yra įmonių augimo pamatas. Ypač didelį spaudimą dėl vėluojančių mokėjimų jaučia mažo ir vidutinio verslo atstovai, kurie neturi didelių finansinių rezervų, o jų veiklos tęstinumas priklauso nuo kasdienių pinigų srautų.Ilva Valeika, Intrum direktorė Baltijos šalyse
57 proc. Lietuvos įmonių pripažino, kad pavėluoti mokėjimai kelia grėsmę jų išlikimui, o kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių teigė, kad dėl to sumažėjo jų likvidumas. Šie Lietuvos rodikliai yra didesni nei vidutiniškai Europoje.
Labiau saugo savo finansinį stabilumą
Dėl Covid-19 krizės išaugusi pavėluotų mokėjimų grėsmė paskatino Lietuvos įmones imtis aktyvesnių veiksmų siekiant apsaugoti savo finansinį stabilumą. Šiemet kas ketvirta įmonė Lietuvoje teigė besinaudojanti klientų mokumo patikromis, nors pernai tai darė tik 13 proc. apklaustų bendrovių. Be to, gerokai išaugo ir kreditų draudimo apimtys – šiemet kreditų draudimo paslaugomis naudojasi trečdalis įmonių, kai praėjusiais metais tai darė vos 4 proc. Įmonės gerokai aktyviau naudojasi ir skolų išieškojimo paslaugomis. Šiemet tai daro kas trečia įmonė. Palyginimui, 2019 metais tokių bendrovių Lietuvoje buvo 19 proc.
Tai, kad įmonės didesnį dėmesį skiria savo piniginių srautų tvarumui, yra sveikintinas pokytis. Vis tik bendrovės turi dar nemažai nuveikti, kad pagerintų savo pačių mokėjimų praktikas ir skatintų efektyvių mokėjimų kultūrą. Tai didintų verslų atsparumą krizėms ir leistų lengviau įveikti ekonominius iššūkius. Atsakingas įsipareigojimų vykdymas yra būtina stabilios ekonomikos ir visos visuomenė funkcionavimo sąlyga.
Ilva Valeika, „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse
Trūksta efektyvių mokėjimų kultūros
55 proc. Lietuvos įmonių sutinka, kad tiekėjams pavėluotai sumokama dėl valdymo problemų, o šį klausimą reikėtų spręsti įmonės viduje. Tuo metu tik 38 proc. bendrovių mano, kad jų valdymo struktūra skatina efektyvių mokėjimų kultūrą, o dar mažiau (32 proc.) taiko etikos kodeksą, kuriuo siekiama skatinti atsakingas mokėjimų praktikas.