Intrum palieka Baltijos šalių rinkas. Aktiva finansinė grupė įgyja Baltijos šalių įmones 

Daugiau informacijos > 

Vėluojantys mokėjimai: ekspertai pataria, kaip sumažinti rizikas

Tvarumas ir inovacijų diegimas bei veiklos skaitmenizavimas daugeliui verslų šiandien tampa vienais svarbiausių prioritetų. Visgi tam koją neretai pakiša vėluojantys mokėjimai ir sunkumai užsitikrinant sklandžius pinigų srautus. Šios problemos dar labiau išryškėjo per pandemiją. Tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta naujausia Europos mokėjimų ataskaita rodo, kad 26 proc. didelių korporacijų ir 11 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Europoje pandemijos metu atšaukė arba atidėjo savo strategines investicijas. Tuo metu Lietuvoje 35 proc. įmonių pripažino, kad vėluojantys mokėjimai trukdo jų augimui.

Vėluojantys mokėjimai stabdo įmonių plėtrą

Europos mokėjimų ataskaita taip pat parodė, kad didžiausiu iššūkiu stabiliems pinigų srautams per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos įmonės laiko pandemijos nulemtas skolininkų likvidumo problemas. Šį iššūkį regi 49 proc. apklaustų šalies bendrovių. Dar 44 proc. įmonių didžiausia grėsme laiko galimą Europos ekonomikos augimo lėtėjimą ar recesiją, o 38 proc. – skolininkų finansinius sunkumus.

Viena vertus, įmonės šiandien jaučia vis didesnį spaudimą veikti tvariau ir efektyviau, optimizuoti ir skaitmenizuoti savo veiklos procesus, tačiau, kita vertus, susiduria su neapibrėžtumu ir nestabilumu, vėluojančių mokėjimų ir skolininkų likvidumo problemų rizika. Tai trukdo įmonėms investuoti į su tvarumu susijusius sprendimus ir efektyvumą didinančias inovacijas, vykdyti verslo skaitmenizavimą ir modernizavimą. Kartu tai lėtina ir visos ekonomikos augimo tempus.
„Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika

Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, daugiau nei pusė (55 proc.) Lietuvos įmonių norėdamos nesusigadinti santykių su klientais yra sutikusios su ilgesniais, nei joms pačioms priimtina, apmokėjimų terminais. Du trečdaliai (64 proc.) šalies verslų yra labiau nei bet kada anksčiau susirūpinę dėl skolininkų galimybių mokėjimus vykdyti laiku.

Stabilūs finansai – tvarumo ir inovacijų diegimo sąlyga

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė sako, kad Europai užsibrėžus tikslą iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatui neutraliu kontinentu prie jo turės prisidėti ne tik visos ES šalys, bet ir jose veikiantys verslai. Tai reiškia, kad įmonių sėkmė vis labiau priklausys nuo pasiryžimo veikti tvariai ir atsakingai aplinkos bei visuomenės atžvilgiu.

„Gerai sutvarkyti kasdieniai verslo procesai – nuo tiekimo iki finansinių įsipareigojimų vykdymo – yra būtinas pagrindas sklandžiam verslo persiorientavimui prie tvaresnės ir klimato neutralumo tikslus atitinkančios ekonomikos. Šis pagrindas taip pat yra labai svarbus prisitaikant ir prie kitos šiuo metu vykstančios transformacijos – visuotinio paslaugų skaitmenizavimo, kurį dar labiau paspartino pandemija“, – sako dr. E. Čipkutė.

Susidūrus su sunkumais svarbu ieškoti konstruktyvių sprendimų

E. Čipkutė pažymi, kad finansiniai įsipareigojimai, dėl kurių susitaria partneriai, visuomet reikalauja abiejų pusių atsakomybės ir bendradarbiavimo. Svarbia šio bendradarbiavimo dalimi yra geranoriškas bei operatyvus partnerių informavimas apie pasikeitusią įmonės finansinę situaciją, konsultavimasis ir konstruktyvių sprendimų paieškos susidūrus su sunkumais.

„Bankai visus mokėjimų vėlavimo atvejus vertina individualiai. Jei mokėjimai vėluoja dėl objektyvių priežasčių, susiklosčiusi situacija neigiamos įtakos bendrovės kredito istorijai, skolinimosi sąlygoms ateityje gali ir neturėti. Visgi, jei įsiskolinimus lemia tokios priežastys, kaip lėšų trūkumas dėl nebūtinų investicijų ar dividendų išmokėjimo, tai gali paveikti įmonei priskiriamą kredito rizikos lygį, pabloginti jos galimybes skolintis. Taip pat gali būti peržiūrimos ir esamos paskolos sąlygos, dėl įmokų vėlavimo priskaičiuojami delspinigiai“, – sako dr. E. Čipkutė.

Visgi ji pažymi, kad su finansiniais sunkumais dėl pandemijos susidūrusiems klientams bankai daugeliu atveju pasiūlė išeitį ir suteikė galimybę laikinai atidėti mokėjimus vėlesniam laikui nekeičiant palūkanų ir sutarčių. Tai daugumai įmonių leido išvengti didesnių problemų ir išgyventi sudėtingą laikotarpį.

Rizikas įmanoma suvaldyti

Savo ruožtu I. Valeika sako, kad siekiant užsitikrinti stabilius pinigų srautus ir išvengti mokėjimų vėlavimo, taip paklojant pamatus tvarumo ir skaitmenizacijos iniciatyvoms, kiekvienai įmonei svarbu imtis tinkamų finansų valdymo priemonių. Jos gali būti labai įvairios – nuo mokėjimų plano sudarymo iki išmaniųjų finansų valdymo sistemų naudojimo.

„Viena labiausiai paplitusių pinigų srautų užsitikrinimo priemonių yra išankstiniai apmokėjimai. Kaip rodo Europos mokėjimų ataskaitos duomenys, iš anksto atsiskaityti už prekes ar paslaugas savo klientų prašo 47 proc. Lietuvos įmonių – beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Daugiau nei trečdalis bendrovių norėdamos būti tikros dėl klientų galimybių mokėti laiku taip pat atlieka jų kreditingumo patikrinimus, 30 proc. naudojasi skolų išieškotojų paslaugomis, o 18 proc. partnerių ir klientų turimus įsipareigojimus apdraudžia. Visos šios priemonės įmonėms gali iš tiesų padėti jaustis saugiau ir sumažinti su vėluojančiais mokėjimais susijusias rizikas“, – sako I. Valeika.

I. Valeika taip pat pažymi, kad visi ekonomikos dalyviai turėtų siekti atsakingai ir laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, nes nuo to didele dalimi priklauso ekonomikos augimo galimybės, o kartu ir visos visuomenės gerovė. Maža to, stabili ir investicijoms palanki finansinė aplinka yra labai svarbi pereinant prie tvaresnės ekonomikos ir kovojant su klimato kaitos iššūkiais.