Ne visi švenčių laukia džiugiomis nuotaikomis – 13 proc. lietuvių Naujuosius pasitiks su skolų našta
Europiečiams ruošiantis dar vienoms pandeminėms Kalėdoms, daliai gyventojų šventinę nuotaiką temdo ne tik naujos potencialiai pavojingesnės koronaviruso atmainos plitimas, bet ir jų finansinė padėtis. Kaip rodo šiemet lapkritį paskelbta naujausia tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaita, beveik penktadalis (17 proc.) europiečių mano, kad šventinio laikotarpio pabaigoje bus įsiskolinę labiau nei bet kada anksčiau gyvenime. Taip mano ir 13 proc. lietuvių.
Trečdalis (34 proc.) lietuvių ir vidutiniškai 37 proc. europiečių galvoja, kad Kalėdos niekada nebebus tokios, kokios buvo iki pandemijos. Šiuo požiūriu labiausiai pesimistiški ispanai, kurių net pusė nebesitiki įprastų Kalėdų be apribojimų, o pozityviausi danai – tik maždaug penktadalis (22 proc.) jų mano, kad pandemija negrįžtamai pakeitė šventes.
Maža to, vidutiniškai 16 proc. europiečių pripažino, kad prieš Kalėdas jiems tenka daug skolintis dovanoms ir vaišių stalui, nes be to jų šeimose šventės yra neįsivaizduojamos. Tiesa, Lietuvoje prieš šventes turintys daug skolintis teigė perpus mažiau gyventojų – tik 8 proc. „Lyderiai“ šioje srityje yra airiai, kurių net 26 proc., norėdami nenuvilti savo šeimos narių, prieš šventes nevengia įklimpti į skolas. Tuo metu geriausiai savo finansus prieš šventes planuoja estai, kurių vos 4 proc. teigė šventėms planuojantys pasiskolinti.
Dėl papildomų šventinių išlaidų vidutiniškai 17 proc. europiečių mano, kad po šių Kalėdų jie bus įskolinę labiau nei bet kada anksčiau gyvenime. Mūsų šalyje taip mano 13 proc. gyventojų. Įdomu, kad išaugusių skolų Europoje labiausiai tikisi ne tik žemas, bet ir aukštas pajamas gaunantys gyventojai – po penktadalį jų mano, kad naujus metus turės pasitikti su didesnėmis nei bet kada anksčiau skolomis. Dar dažniau taip galvoja jaunesni – iki 37 metų amžiaus – gyventojai (27 proc.) ir vaikų turintys asmenys (22 proc.).
Kalėdinis laikotarpis daugeliui vartotojų Europoje tradiciškai yra didesnių išlaidų metas. Visgi šiemet dėl didelės infliacijos ir besitęsiančių pandemijos iššūkių dalis gyventojų patiria dar didesnę finansinę įtampą. Tuo pačiu daugelis jaučia spaudimą nenuvilti savo šeimos narių ir sukurti jiems gražią šventę. Neretai to siekiama bet kokia kaina – net ir prisiimant nepamatuotus finansinius įsipareigojimus. Nors noras pasirūpinti gausiomis dovanomis ir šventiniu stalu yra suprantamas, švenčių laikotarpiu svarbu neprarasti finansinės drausmės ir tinkamai planuoti savo biudžetą, o skolintis – tik atsakingai, įvertinus galimybes laiku vykdyti visus įsipareigojimus.„Intrum“ vykdančioji direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika
Kad po Kalėdų atsidurs sudėtingoje finansinėje situacijoje, dažniausiai galvoja rumunai (29 proc.). Rečiausiai tokį scenarijų regi estai (6 proc.). Mažiau nei vidutiniškai europiečiai skolų baiminasi ir Lietuvos kaimynai latviai (10 proc.).
