Paskelbta naujausia 2022 m. „European Payment Report“. Daugiau skaitykite čia >>>

Lietuvos vartotojai – tvarumo lyderiai Baltijos šalyse: pusė pasiryžę nepirkti neatsakingų įmonių produktų

Ilgą laiką įmonės klientus siekė pritraukti akcentuodamos savo produktų ir paslaugų kokybę, išskirtinumą ar taikydamos patrauklią kainodarą, tačiau augant gyventojų ekologiniam sąmoningumui ir pasiryžimui vartoti tvariau, vien to nebepakanka. Vis didesnę įtaką vartotojų pasirinkimams turi įmonių socialinė atsakomybė. Kaip rodo naujausios „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys, ši tendencija vis labiau ryškėja ir Lietuvoje, o kompanijų bei prekės ženklų etiškumui ir tvarumui lietuviai skiria daugiausiai dėmesio iš visų Baltijos šalių gyventojų.

Ataskaitos duomenimis, beveik pusė (45 proc.) Lietuvos gyventojų nesirinktų produktų ir paslaugų, jei žinotų, kad juos siūlanti įmonė yra atsakinga už aplinkai daromą žalą. Šiuo požiūriu lietuviai gerokai lenkia latvius (34 proc.) ir estus (35 proc.), tačiau dar atsilieka nuo visos Europos vidurkio (52 proc.). Tiesa, 60 proc. respondentų Lietuvoje paminėjo, kad rinktis aplinkai draugiškesnius ir tvaresnius produktus dažnai sutrukdo aukštesnės jų kainos.

Lietuviai ne tik stengiasi atsakingiau rinktis produktų ir paslaugų tiekėjus, bet ir siekdami išvengti bereikalingų atliekų – apskritai vartoti mažiau. Tokias pastangas dedantys nurodė 52 proc. šalies gyventojų. Tuo pačiu maždaug pusė (47 proc.) lietuvių vietoje to, kad pirktų naujus daiktus, vis dažniau stengiasi pataisyti ir antram gyvenimui prikelti jau turimus. 44 proc. gyventojų taip pat teigė, kad stengiasi nešvaistyti maisto ir sunaudoti visus įsigytus produktus.

Tokie duomenys išryškina būtinybę įmonėms daugiau dėmesio skirti tvaraus ir atsakingo verslo praktikoms. Kitu atveju joms taps vis sunkiau išlikti konkurencingoms.

Nors savo socialinę atsakomybę šiandien akcentuoja daugelis įmonių, tačiau dar neretai pamirštama, kad ji apima ne tik aplinkos tausojimą, bet, be kita ko, ir atsakingą požiūrį į finansus. Laiku atliekami mokėjimai ir padengiami įsipareigojimai yra ne mažiau svarbu nei poveikio gamtai mažinimas. Kaip bebūtų, nuo sklandžių pinigų srautų priklauso darbo vietų ir visos ekonomikos stabilumas, o tuo pačiu ir bendruomenių gerovė. Etiško verslo principais besivadovaujančioms įmonėms tai tikrai turėtų rūpėti. Be to, finansinė disciplina leidžia verslui veikti efektyviau ir daugiau resursų nukreipti tvarumą didinančioms iniciatyvoms.

Jų iš įmonių tikisi vis daugiau vartotojų. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) lietuvių teigė savo pasirinkimais siekiantys teigiamų pokyčių pasaulyje ir verslai šio poreikio ignoruoti negali. Juo labiau, kad ši atsakingai vartoti siekiančių gyventojų dalis neabejotinai ir toliau augs vis didesnę vartojamąją galią įgyjant Z kartos atstovams.

Jaunųjų kartų atstovų pasiryžimą daryti spaudimą verslui socialinės atsakomybės srityje atspindi tai, kad Lietuvoje 45 proc. jų nejaustų sąžinės graužimo, jei laiku neapmokėtų neetiškas praktikas taikančių bendrovių pateiktų sąskaitų. Visose amžiaus grupėse bendrai ši dalis siekia tik 26 proc. Visgi vengimas vykdyti savo finansinius įsipareigojimus niekuomet nėra gera ar etiška strategija. Vėlavimas apmokėti sąskaitas paveikia ne tik asmeninį kredito reitingą, bet ir visą ekonomiką. Savo ruožtu verslui svaru turėti šią tendenciją omenyje.

Vartotojų elgsenai šiuo požiūriu reikšmingą, tačiau nevienareikšmę, įtaką turi socialinė medija. Viena vertus, maždaug pusė (48 proc.) lietuvių pripažino, kad socialiniai tinklai skatina pirkti ir vartoti daugiau, nei būtina. Kita vertus, trečdalis (35 proc.) gyventojų teigė, kad šios platformos padidino jų ekologinį sąmoningumą ir dėmesį tvarumui, o kartu leidžia sužinoti apie tvaresnius pasirinkimus. Tą reikėtų turėti omenyje verslui – ypač norint pasiekti jaunesnių vartotojų auditorijas.

Nors vartotojų nuostatos ir ketinimai ne visuomet virsta realiais veiksmais, verslui privalu atsižvelgti į šias vartotojų pasirinkimams vis didesnės įtakos turinčias tendencijas bei dėti visas pastangas siekiant veikti tvariai ir etiškai. Šiandien tai tampa būtinybe žvelgiant tiek iš planetos išsaugojimo ir kovos su klimato kaita, tiek iš sėkmingos įmonių veiklos perspektyvos.