Paskelbta naujausia 2021 m. „European Payment Report“. Daugiau skaitykite čia >>>

European Payment Report 2021

Nepaisant ilgų karantino mėnesių ir daugiau nei metus besitęsiančios pandemijos Lietuvos verslas į ateitį žvelgia gan optimistiškai, tačiau jaučia nerimą dėl vėluojančių mokėjimų. Naujausia kasmetinė kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ parengta Europos mokėjimų ataskaita rodo, kad daugiau nei pusė (52 proc.) Lietuvoje veikiančių įmonių regi geras augimo galimybes. Tačiau kartu 64 proc. šalies verslų, kaip niekad anksčiau, nerimą kelia skolininkų galimybės padengti turimus įsipareigojimus.

Nerimauja dėl vėluojančių mokėjimų

Net 70 proc. įmonių Lietuvoje prognozuoja, kad per artimiausius 12 mėnesių jos susidurs su išaugusia vėluojančių mokėjimų rizika. Palyginimui, prieš metus taip manė tik 30 proc., o dar metais anksčiau – tik 7 proc. įmonių. Panašiai išaugusią vėluojančių mokėjimų riziką vertina ir visos Europos bendrovės. 66 proc. jų mano, kad per artimiausius metus gali tekti susidurti su sunkumais dėl vėluojančių mokėjimų.

Be to, apie 60 proc. Lietuvos įmonių mano, kad artimiausiu metu šalies laukia ekonominė recesija, o 24 proc. bendrovių ruošdamosis tokiam scenarijui ketina mažinti kaštus. Visgi „Eurostat“ duomenys rodo, kad toks manymas nebūtinai turi tvirtą pagrindą – Lietuvos BVP augimas pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju praėjusių metų ketvirčių, buvo vienas didžiausių iš visų Euro zonos valstybių ir siekė 1,8 proc.

Pandemija daugeliui įmonių neabejotinai tapo rimtu išbandymu ir lėmė su likvidumu ir pinigų srautų užtikrinimu susijusių problemų. Dėl to net ir suvaržymams laisvėjant didelė dalis įmonių atsargiai regi didelį neapibrėžtumą ir nerimauja dėl mokėjimų vėlavimo, nors jaučia nemažai optimizmo dėl augimo galimybių. Be to esama ir šviesiosios pusės – per pandemiją įmonės pradėjo labiau rūpintis mokėjimų drausme ir higiena, ėmėsi veiksmų siekdamos efektyviau suvaldyti savo piniginius srautus.
Ilva Valeika, „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse

Ekspertai sutinka, kad pandemijos įkarštyje buvo sudėtinga numatyti, juolab – planuoti rytdieną. Tad nenuostabu, kad verslas iki šiol ateities perspektyvas vertinga apdairiai. Tačiau situacija keičiasi greitai ir, įsibėgėjus vakcinacijai, apibrėžtumo vis daugėja.

Pernai verslo paskolų portfelis buvo susitraukęs, o bankų pritaikyti paskolų moratoriumai tapo parankiu laikinu sprendimu turintiems finansinių įsipareigojimų. Tai padėjo subalansuoti situaciją. Šiemet universalūs paskolų atidėjimo sprendimai jau nebeaktualūs, o kreditavimo paklausa ne tik atsigavo, bet ir šovė į viršų: verslui naujai suteiktų paskolų suma šių metų pirmąjį ketvirtį buvo dvigubai didesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Ji ūgtelėjo net 94 proc. ir 2021 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 566 mln. eurų.
Dr. Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė

Vėlavimų trukmė mažėjo

Tai patvirtina Europos mokėjimų ataskaitos duomenys, kurie rodo, kad 50 proc. įmonių Lietuvoje per pandemiją ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamos sumažinti vėluojančių mokėjimų riziką. Be to, per pastaruosius 12 mėnesių visoje Europoje ir Lietuvoje reikšmingai sumažėjo vidutinė mokėjimų vėlavimo trukmė.

Lietuvoje viešajame sektoriuje apmokėti sąskaitas vidutiniškai vėluojama 11 dienų – 6 dienomis trumpiau nei prieš metus. Verslo segmente vidutinė mokėjimų vėlavimo trukmė sutrumpėjo nuo 16 iki 12 dienų. Tiesa, vartotai Lietuvoje apmokėti sąskaitas vidutiniškai vėluoja tiek pat kaip ir pernai – 10 dienų.

Tiesa, naujausioje Europos mokėjimų ataskaitoje paskelbti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (52 proc.) įmonių Lietuvoje mano, kad patys klientams ir partneriams taikomi mokėjimų terminai yra per ilgi, todėl kenkia jų verslui. Palyginimui, visoje Europoje tokios pozicijos laikosi 43 proc. įmonių. Be to, 45 proc. Lietuvos įmonių teigė, kad vėluojantys mokėjimai trukdo jų plėtrai.

Daugiau sunkumų patyrė smulkieji verslai

Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, su didesniais sunkumais dėl vėluojančių mokėjimų Lietuvoje susiduria smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. Jos nuo pandemijos nukentėjo labiau nei stambusis verslas, o ir jų skolos partneriams taip pat yra gerokai didesnės nei vidutiniškai kitų Europos šalių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių.

48 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Lietuvoje teigė, kad dėl vėluojančių mokėjų negali samdyti naujų darbuotojų. Palyginimui, taip teigė tik 37 proc. didelių įmonių. Kartu smulkaus ir vidutinio verslo įmonė dažniau mano, kad sąskaitų apmokėjimas laiku yra verslo pareiga prieš visuomenę. Tokio požiūrio Lietuvoje laikosi 64 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių ir 58 proc. stambių kompanijų.

„Šalia augančio suvokimo apie savalaikių mokėjimų svarbą per pandemiją išryškėjo ir dar viena tendencija – tai sunkumų akivaizdoje išaugęs verslo tarpusavio solidarumas. Įmonės dažniau savo klientams taikė nuolaidas ir priėmė kitos pusės pageidaujamus mokėjimo terminus. Viena vertus tai rodo, kad įmonės supranta verslų tarpusavio priklausomybę. Kita vertus, tai reiškia, kad sudėtingu laikotarpiu buvo renkamasi užsitikrinti bent dalį įplaukų ir taip garantuoti savo likvidumą nei mokėjimų klausimais demonstruoti griežtus principus“, – sako I. Valeika.

Visgi, anot jos, svarbu, kad partnerių geranoriškumu ir solidarumu nebūtų piktnaudžiaujama. Mokėjimų drausmė ir atsakingas finansinių srautų valdymas turėtų išlikti vienu svarbiausių verslo principų. Nuo jo, I. Valeika teigimu, didele dalimi priklauso ir visos ekonomikos augimo galimybės bei greitesnis valstybių atsigavimas po pandemijos.