Paskelbta naujausia 2022 m. „European Payment Report“. Daugiau skaitykite čia >>>

Asmeninių finansų higiena: kodėl svarbus įprotis sąskaitas apmokėti laiku?

Suplanuoti savo biudžetą taip, kad jis atspindėtų visus asmeninius poreikius ir leistų laiku vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, gali būti išties nelengva užduotis – ypač kai energijos, paslaugų ir prekių kainos sparčiai kyla. Visgi skolos neretai ima kauptis nebūtinai dėl finansinių sunkumų, o paprasčiausiai dėl finansinės drausmės stokos. Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbti naujausios Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys, kas penktas (19 proc.) lietuvis per paskutinius 12 mėnesių yra pavėlavęs apmokėti vieną ar daugiau sąskaitų – dažniausiai dėl užmaršumo (44 proc.).

Svarbu ugdytis finansinę drausmę

Ataskaitos duomenys rodo, kad trečdalis sąskaitas apmokėti vėlavusių Lietuvos gyventojų su tokia situacija susiduria reguliariai. Nors viena kita laiku neapmokėta sąskaita gali ir neatrodyti kaip didelė problema, tačiau tai liudija bendrą finansinio atsakingumo trūkumą. Ilgainiui įprotis vėluoti apmokėti sąskaitas gali turėti rimtų pasekmių, išbalansuoti asmens ar šeimos finansinį stabilumą ir užkrauti skolų naštą.

Laiku neapmokėti sąskaitų – ypač kai tam nėra objektyvių priežasčių – yra išties blogas įprotis. Visų pirma, pradelsus mokėjimą paprastai yra taikomi skolos administravimo mokesčiai ar skaičiuojami delspinigiai. Dėl to neatsakingas požiūris į sąskaitų apmokėjimą gali bereikalingai padidinti išlaidas. Užmiršus tam tikrus finansinius įsipareigojimus ir sąskaitų neapmokant kurį laiką, gali susikaupti ir visai nemažos skolos. Norint jas padengti neretai kyla problemų vykdant kitus finansinius įsipareigojimus – juolab, kai dėl augančių kainų didėja vartojimo išlaidos. Tokiu būdu stabiliai atrodęs finansinis pagrindas gali susvyruoti.
„Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika

Skolas neretai lemia aplaidumas

Tai gresia nemažai daliai lietuvių. Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, penktadaliui (21 proc.) Lietuvos gyventojų per paskutinį pusmetį norint apmokėti sąskaitas teko skolintis ar išnaudoti kredito kortelės limitą. Lyginant su 2020 metais, ši dalis išaugo beveik dvigubai – nuo 13 proc. Maža to, daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) apklausos dalyvių atskleidė, kad kiekvieną mėnesį jiems tenka pasiskolinti daugiau nei pusę jų mėnesinių pajamų sudarančią sumą.

„Nors sunkumai, su kuriais gyventojai susiduria apmokėdami sąskaitas dažnai yra susiję su pablogėjusia finansine situacija, pandemijos ir didelės infliacijos nulemtais iššūkiais, tačiau neretai įsiskolinimų priežastis – per mažas dėmesys savo finansams. Pavyzdžiui, 11 proc. lietuvių pripažįsta net nežinantys, kiek iš viso yra skolingi. Dar beveik ketvirtadaliui (24 proc.) trūksta supratimo apie trumpalaikį skolinimąsi – vartojimo paskolas ar kredito kortelių limitus. Suprantama, kad tai nepadeda užtikrinti asmeninių finansų tvarumo“, – sako I. Valeika.

Reikia pasistengti nepasimesti tarp išlaidų

I. Valeikos teigimu, poreikį atidžiau sekti ir kontroliuoti savo finansus šiandien lemia ir įsitvirtinantys nauji vartojimo modeliai, kuomet tam tikros paslaugos yra prenumeruojamos, o mokestis už jas nuskaitomas automatiškai. Tokioms prenumeratoms gali tekti nemažai išlaidų, tačiau neretai žmonės apie jas paprasčiausiai pamiršta. Šią tendenciją patvirtina ir Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys. 12 proc. apklausos respondentų Lietuvoje pripažino, kad jiems sunku sekti ir kontroliuoti, kiek pinigų išleidžia skaitmeninėms prenumeratoms.

„Norint kontroliuoti savo išlaidas, be abejo, pirmiausiai svarbu žinoti, kokios jos yra. Dėl to visas planuojamas ir faktines išlaidas reikėtų pasižymėti asmeninio biudžeto išlaidų eilutėje. Sekti, kiek ir kam pinigų išleidžiama, šiandien gali padėti ir bankų programėlės, kuriuos neretai suteikia vertingus biudžeto planavimo įrankius. Taip pat svarbu nepamiršti, kad net ir itin gerai apgalvojus ir suplanavus išlaidas, visuomet gali kilti nenumatytų poreikių. Dėl to kiekvienam reikėtų pasirūpinti tam skirtu finansiniu rezervu, kurį turėtų sudaryti mažiausiai 3-6 mėnesių pajamos“, – pataria I. Valeika.

I. Valeika pabrėžia, kad tinkami finansiniai įpročiai gali padėti ne tik efektyviau valdyti savo finansus, išvengti skolų ir daugiau sutaupyti, tačiau taip pat prisideda prie visos ekonominės sistemos stabilumo. Laiku vykdomi finansiniai įsipareigojimai yra viena iš sveikos ekonomikos ir stabilaus jos augimo sąlygų – kiekvienas gali ir turėtų prisidėti prie jos užtikrinimo.