Paskelbta naujausia 2020 m. „European Consumer Payment Report“. Daugiau skaitykite čia >>>

Ko pavyko išmokti iš krizės: įmonių finansų ir pinigų srautų valdymo iššūkiai

Dėl vėluojančių mokėjimų bene visos įmonės Europoje pajuto neigiamas pasekmes – joms tampa vis sunkiau tvarkyti finansinius srautus nevėluojant, atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, dėl ko dalį jų tenka atleisti. Pandemija parodė, kad tinkamam finansinių srautų suvaldymui verslams vis dar trūksta vidinių resursų ir kompetencijų, ypač to stokojama mūsų šalyje. Remiantis „Intrum“ Europos mokėjimų tyrimo duomenimis, net 45proc. Lietuvos įmonių dėl vėluojančių mokėjimų buvo priverstos atleisti darbuotojus – Europos vidurkis siekia 38 proc. ir Lietuvos atleidimų reitingas yra aukščiausias žemyne.

Finansais teko susirūpinti daugeliui

Įtampą dėl finansinės situacijos ir pinigų srautų vis dar jaučia daugelis įmonių. „Intrum“ atliktas Europos mokėjimų tyrimas atskleidė, kad 4 iš 10 verslų Europoje (38 proc. mano, kad pandemija turės neigiamos įtakos jų ateičiai (29 Europos šalyse apklausta beveik 10 tūkst. įmonių). Net ir tos kompanijos, kurios turi pakankamus finansinius rezervus ar didelių problemų dėl apyvartinių lėšų kol kas nepatyrė, susirūpino efektyvesniu savo finansinių srautų valdymu. Tai rodo ir pastarosiomis savaitėmis gerokai išaugęs dėl kreditų valdymo paslaugų į specialistus besikreipiančių bendrovių skaičius.

Pirmiausiai iš Baltijos šalių ši tendencija jau krizės pradžioje išryškėjo Latvijoje, kurioje į viršų šoktelėjo tiek įmonių, tiek individualių vartotojų užklausų dėl mokėjimų atidėjimų skaičius. Netruko sureaguoti ir Lietuvos rinka. Tik Estijoje šie procesai išryškėjo maždaug trimis savaitėmis vėliau nei kitose Baltijos šalyse.

Visose trijose valstybėse įmonių tolerancija vėluojantiems mokėjimams išties sumažėjo, o atsiskaitymų kontrolė tapo griežtesnė. Kita vertus, daugeliu atvejų įmonės stengiasi būti lanksčios ir susidariusias situacijas dėl vėluojančių mokėjimų spręsti geranoriškai. Tai pasakytina ir apie turinčius įsipareigojimų. Daugelis su sunkumais apmokant sąskaitas susiduriančių įmonių pačios siekia ieškoti išeičių, tartis su tiekėjais, perplanuoti mokėjimų grafikus. Tai rodo pakankamai brandų požiūrį. Tai pagrindžia ir 2019 m. „Intrum“ atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad Baltijos šalių gyventojų gebėjimas laiku apmokėti sąskaitas, gerėja. Vidutiniškai trečdalis vartotojų vėlavo apmokėti 1 ar daugiau sąskaitų (LV – 34 proc. LT – 32 proc. EE – 32 proc.), 2018 m. rezultatai buvo prastesni. Latvijoje tokių žmonių skaičius siekė – 55 proc., Lietuvoje – 50 proc., o Estijoje – 58 proc.  be to, pastebima, kad vis daugiau skolininkų siekia išspręsti finansines problemas, o ne ignoruoti jas. Tai yra dar vienas augančios ekonominės brandos ženklas.

Mokėjimų klausimų svarbu neatidėlioti

Tiesa, pasitaiko ir nesusipratimų. Dalis įsipareigojimų turinčių asmenų bei įmonių ne iki galo įsigilina į viešumoje pateikiamą informaciją ir, pavyzdžiui, mano, kad dėl susiklosčiusios situacijos automatiškai galima atidėti kone visus finansinius įsipareigojimus. Nors tam tikrais atvejais iš tiesų taikomos paskolų mokėjimo „atostogos“ ar atidedami kiti mokėjimai, tai toli gražu nereiškia, kad galima nevykdyti visų įsipareigojimų. Suprantama, jog neramiais laikais net ir tiesioginių krizės pasekmių nejaučiantys asmenys ir įmonės dažniausiai taupo ir kai kuriuos mokėjimus atideda, tačiau svarbu suvokti mus siejančius tarpusavio ryšius ir būtinybę sumokėti sąskaitas bei vykdyti savo įsipareigojimus. Kreditų valdymo paslaugų bendrovės padeda stabilizuoti ekonomiškai aktyvias kompanijas. Jų paslaugų spektras išieškant skolas už laiku nesumokėtas sąskaitas apima daugelį šalies strateginių sektorių – telekomunikacijų, komunalinių, finansinių paslaugų įmones, medicinines institucijas ir pan. Todėl tokios bendrovės padeda kitoms įmonėms užtikrinti pinigų srautą ir siekia, kad įmonėms būtų grąžintos paskolintos lėšos ar už prekes ir paslaugas sumokėti pinigai.

Dar vienas dalykas, kurį išryškino dabartinė krizė – tinkamam finansinių srautų suvaldymui verslams trūksta vidinių resursų ir kompetencijų. Dėl krizės daugelis Europos įmonių sutinka su nepalankiomis mokėjimo sąlygomis, norėdamos išlaikyti pinigų srautus po pandemijos protrūkio. 65 proc. „Intrum” apklaustų Lietuvos įmonių prieš krizę ir 71 proc. po jos, teigė, kad nenorint sugadinti santykių su klientais,  sutiko su ilgesniais mokėjimo terminais. Be to, ekonominio augimo metu daug įmonių atsiskaitymų drausmei, finansinių srautų suvaldymui apskritai neskyrė pakankamai dėmesio. Šie procesai situacijai esant stabiliai, neretai buvo laikomi antriniais. Kad pavėluoti mokėjimai mažina jų likvidumą, prieš pandemiją teigė 35 proc. apklaustų Lietuvos verslų. Tuo tarpu krizei prasidėjus, skaičius šoktelėjo iki 51 proc. kas ir lėmė beveik pusės respondentų sprendimą mažinti darbuotojų skaičių.

Taigi daug įmonių neturi pasirengimo ir aiškių finansų srautų valdymo procedūrų, todėl priimti šiandienos iššūkius joms gali būti dar sunkiau.  Vis tik tam tikri žingsniai kiekvienai įmonei gali padėti sušvelninti neigiamą dabartinės krizės poveikį įmonės finansų cirkuliacijai. Pirmoji taisyklė šiuo atveju būtų nedelsti ir situacijas dėl vėluojančių mokėjimų spręsti kuo anksčiau. Ankstyvi priminimai klientams apie neapmokėtas sąskaitas turėtų tapti įprasta praktika. Jei priminimai nepadeda, efektyviausias kelias – derybos ir geranoriški susitarimai su klientais.

Geriausia išeitis – abipusis supratingumas

Abipusis supratimas šiandien yra kaip niekad svarbus. Kaip ir prieš pačią viruso pandemiją, prieš ekonominius bei finansinius jos padarinius svarbu kovoti bendromis pastangomis. Kiekviena įmonė turėtų būti suinteresuota ne tik savo, bet ir partnerių bei klientų finansų stabilumu, galimybėmis disponuoti lėšomis, išlaikyti darbuotojus. Tai reiškia, kad valdant finansų srautus gali tekti ieškoti kompromisų.

Siekiant jų svarbu išlaikyti balansą tarp įmonės interesų ir galimų lengvatų apmokėti sąskaitas vėluojantiems klientams. Jei leidžia aplinkybės, įsiskolinimus galima tam tikram laikui įšaldyti, tačiau tokiu atveju reikėtų sutarti dėl konkretaus skolų apmokėjimo plano įšaldymo terminui pasibaigus. Galima pamėginti sutarti mokėjimus išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Tačiau visuomet svarbu užtikrinti, kad dėl klientų mokėjimų atidėjimo nekiltų grėsmės pačios paslaugas ar prekes teikiančios įmonės mokumui.

Jei resursų tinkamam mokėjimų ir skolų suvaldymui įmonės viduje trūksta, verta apsvarstyti tokių paslaugų įsigijimą iš trečiųjų šalių. Daugeliu atvejų tai gali padėti efektyviau sekti, planuoti ir valdyti įsipareigojimų vykdymą ir įmonės pinigų srautus, o tuo pačiu prisidėti prie spartesnio ekonomikos atsigavimo.

Ko iš krizės pasimokysime?

Žinoma, apie tai kalbėti dar anksti. Ekonomistų prognozės keičiasi kiekvieną savaitę, o ir naujų pandemijos bangų tikimybė, nežinomybė dėl jų suvaldymo galimybių daugeliui toliau neduoda ramybės. Vis tik teigiamų ženklų yra. Baltijos šalyse mokėjimai kol kas vyksta pakankamai sklandžiai, o įmonės ir asmenys į savo įsipareigojimus žiūri gan atsakingai. Be abejo, dalis sektorių krizės padarinius gali pajusti tik ateinančiais mėnesiais ar metų pabaigoje, tačiau, panašu, kad verslai ir valstybės turi galimybių atsitiesti pakankamai greitai. Žinoma, labai daug kas priklausys ir nuo ekonominės situacijos visoje Europoje bei pasaulyje.

Kad ir kaip bebūtų, svarbu nepamiršti, kad kiekviena krizė yra proga išmokti tam tikras pamokas. Viena iš jų šiuo atveju gali būti atsakingesnis požiūris į mokėjimų ir finansinių srautų valdymą. Neabejoju, kad įmonių praktikos šioje srityje taps geresnės, o suvokimas, kad finansinė ir įsipareigojimų vykdymo drausmė yra kritiškai svarbi konkrečių verslų ir visos ekonomikos stabilumui, taps daug gilesnis.