Paskelbta 2019 m. „European Consumer Payment Report“ ir finansinės gerovės barometres, kuriame Lietuva užima priešpaskutinę - 23 vietą. 

Atsisiųskite pilną ataskaitą čia.

Ilva Valeika. Kaip ir kada susimokėsime už kalėdines dovanas?

Atrodytų, didžiosios metų šventės turėtų sukelti tik teigiamas emocijas. Tačiau kiek iš jūsų šiandien gali pasakyti, kad neviršys išlaidų dovanoms ar šventinėms vaišėms limito? Ar sausį jausitės finansiškai stabiliai? Sąžiningi atsakymai į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su šeimos biudžetu, rodo kiekvieno asmens finansinio raštingumo lygį. Remiantis neseniai atlikto „Intrum“ Europos finansinės gerovės tyrimo duomenimis, bendroji Lietuvos vartotojų finansinė gerovė yra labai žemo lygio, ir viena pagrindinių priežasčių yra būtent finansinis raštingumo trūkumas, arba kitaip – gebėjimas planuoti savo išlaidas ir priimti su pinigais susijusius sprendimus.

Finansine gerove tyrimo kontekste vadinama tokia finansinė padėtis, kuri yra pakankamai gera, kad asmuo galėtų patenkinti kasdienius poreikius ir sėkmingai valdyti savo finansus. Siekiant geriau suvokti vartotojų situaciją, barometras finansinę gerovę matuoja pagal keturis pagrindinius kriterijus: gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas, nepriklausomybę nuo kreditų, santaupas ateičiai ir finansinį raštingumą. Deja, pagal visus kriterijus Lietuva yra apatinėje reitingo dalyje ir, konkuruodama su 24 Europos šalimis, užima 23-ąją vietą. Pirmąsias tris Europos finansinės gerovės barometro vietas užima Vokietija, Austrija ir Švedija – šalys, kurių gyventojų finansinio raštingumo ir santaupų kaupimo kultūros lygis yra itin aukštas.

Dažniau skolinamasi iš šeimos

Nors Lietuvos vartotojų kreditų našta vienam namų ūkiui, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra nedidelė, nedidelės pajamos apriboja gyventojų pajėgumą taupyti ir mažina bendrąją finansinę gerovę. Ketvirtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų per pastaruosius šešis mėnesius vieną ar keletą kartų skolinosi pinigų sąskaitoms apmokėti. Įdomi tendencija – 58 proc. skolinosi iš šeimos narių arba draugų, nes tai galbūt paprasčiau ir sukelia mažiau galvos skausmo. Juk tėvai neatims buto, nereikalaus palūkanų arba komisinių už termino pratęsimą. Panaši paskolų iš šeimos narių ar draugų didėjimo tendencija pastebima ir kitur Europoje.

Palyginti su praėjusių metų rezultatais, sparčiai padaugėjo paskolų iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, dalis respondentų, norėdami gauti paskolą, pasirinko eiti ne į savo, o į kitą banką arba kreiptis į privatų skolintoją. Žinoma, socialinių tinklų spaudimas, lengvai pasiekiami greitieji kreditai ir galimybė apsipirkti internetu formuoja vartojimo ir skolinimosi kultūrą.

Ar taupome pakankamai?

Liūdni rezultatai matomi ir analizuojant duomenis apie santaupas – jos itin svarbios finansiniam asmens saugumui, stabilumui ir apskritai pasitikėjimui. Lietuvoje 29 proc. žmonių nekaupia jokių santaupų, o tai 4 proc. viršija Europos vidurkį. Be to, tie, kuriems vis dėlto pavyksta iš atlyginimo atidėti 5–20 proc. santaupoms, nepatenkinti suma, kurią pavyksta kas mėnesį sutaupyti.

Respondentai sąžiningai pripažįsta, kad veikiausiai jie niekada neturės savo būsto arba sulaukę pensinio amžiaus jausis nepatogiai. Šiame kontekste gyventojų finansinis raštingumas arba, kitais žodžiais, gebėjimas priimti su pinigais susijusius sprendimus, ateityje taps vis reikšmingesnis, nes, remiantis ekspertų nuomone, didesnės pajamos automatiškai nereiškia didesnių santaupų ir atvirkščiai – dažnai sutaupyti pavyksta žmonėms, kurių pajamos mažesnės, bet jie protingai planuoja išlaidas.

Tiek Europos, tiek Lietuvos vartotojai pervertina savo finansinį raštingumą – daugelis vartotojų nesuvokia, kaip „pinigai dirba“. Tai daro įtaką gebėjimui priimti sąmoningus ir efektyvius finansinius sprendimus. Finansinio raštingumo skatinimas yra esminis veiksnys, kaip padėti vartotojams orientuotis susidūrus su sudėtingu finansiniu stresu.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad yra pakankamai finansiškai išsilavinę ir geba valdyti savo pajamas, tačiau sutinka, kad jiems vis dar reikia patarimų sudėtingais finansiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl pensijos ir investicijų į akcijų rinką. Vis dėlto pasitikėjimas savo žiniomis klaidinantis – atliekant tyrimą 35 proc. respondentų suklydo ieškodami teisingų pagrindinių finansinių terminų apibrėžimų (pavyzdžiui, biudžetas, infliacija, metinė palūkanų norma, kredito reitingas ir kt.). Pagal finansinį raštingumą Lietuva užima paskutinę, 24-ąją vietą, Europos reitinge.

Kalėdinės dovanos kelia finansinį stresą Europos ir Lietuvos vartotojų finansinis stresas didėja – vartotojai jaudinasi dėl palyginti su darbo užmokesčiu sparčiai kylančių sąskaitų. Duomenys kelia nerimą ir patvirtina, kad pragyvenimas brangsta.

Situacijos nelengvina ir faktas, kad esame linkę pasiduoti kalėdinių dovanų karštinei. Kas trečias (32 proc.) Lietuvos vartotojas pripažįsta, kad paprastai kalėdinėms dovanoms išleidžia daugiau nei galėtų išleisti nejausdamas diskomforto. Maža to, net 40 proc. nurodė, kad sausis yra finansiškai sunkiausias mėnuo.

Mes visi, kaip vartotojai, turėtume būti atsakingesni, nes šiandien priimti sprendimai darys įtaką mūsų ateičiai – tiek netolimoje ateityje (jau artimiausiais mėnesiais naujiems batams išleistų pinigų gali prireikti kokiam nors nenumatytam atvejui), tiek vėliau (kitąmet ir sulaukus senatvės). Todėl visiems siūlau šiuo švenčių laikotarpiu pinigus leisti apgalvotai ir protingai. 2020 m. visiems linkiu susitvarkyti asmeninius finansus, kad ateityje priimtumėte finansiškai apgalvotus sprendimus. Į įsipareigojimų sąrašą būtinai įtraukite ir mintį pagerinti savo biudžeto planavimą, kad neprarastumėte savo finansų kontrolės ir išvengtumėte streso, kuris galų gale daro įtaką ir mūsų sveikatai bei bendrai savijautai.

Europos vartotojų mokėjimo tyrimo ataskaitą jau septintus metus rengia kreditų valdymo įmonė „Intrum“. Didžiajame tyrime dalyvavo 24 tūkst. respondentų iš 24 Europos šalių. Išanalizavusi surinktus duomenis ir oficialius statistikos rodiklius („Eurostat“, OECD ir kt.), „Intrum“ šiais metais pirmą kartą paskelbė ir Europos finansinės gerovės barometrą, kuris leidžia palyginti 24 Europos šalių gyventojų finansinę gerovę pagal jų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas, kaupti ateičiai, nepriklausomybę nuo kreditų ir finansinį raštingumą.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale „Delfi.lt