Paskelbta naujausia 2020 m. „European Consumer Payment Report“. Daugiau skaitykite čia >>>
2020 m. Europoje susiformavo nauja tikrovė. COVID-19 pandemija išplito visame pasaulyje ir labai paveikė žmones, verslą ir visuomenę apskritai. Visus metus darėme viską, kad padėtume įmonėms ir žmonėms grįžti prie tvarios ekonomikos.
Pandemija ir karantino suvaržymai paveikė didelės dalies lietuvių finansus, o neigiamas ekonomines pasekmes ypač pajuto jaunimas. Naujausia kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaita rodo, kad Lietuvoj būtent jauni – 18-21 – metų gyventojai, kurie dar tik pradeda savo savarankišką gyvenimą ir profesinį kelią, dėl pandemijos patiria didžiausius finansinius sunkumus. Savo ruožtu emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė pažymi, kad jaunimui tai kelia papildomą psichologinę įtampą ir nerimą.
Tvarumo ir ekologijos idėjos vis labiau veikia vartotojų įpročius, o tai atsispindi ir Lietuvos gyventojų pasiruošime Kalėdoms, kurios šiemet dėl pandemijos bus kitokios. Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ parengta naujausia Europos vartotojų mokėjimų ataskaita rodo, kad maždaug pusė lietuvių siekdami sumažinti susidarančių šiukšlių kiekį šiemet prieš šventes dovanų pirks mažiau nei anksčiau. Kita vertus, 17 proc. šalies gyventojų atskleidė, kad siekdami pirkti ekologiškesnes prekes kalėdiniams pirkiniams jie išleidžia daugiau. Prekybininkai tuo metu pastebi, kad vartotojų dėmesys tvarumui skirtinguose prekių segmentuose skiriasi.
Pastaraisiais metais ir taip ženkliai augęs elektroninės prekybos sektorius užklupus koronaviruso pandemijai išgyveno dar didesnį proveržį. Karantino laikotarpiu į el. prekybos rinką Lietuvoje žengė dešimtys naujokų, o rinkos senbuviai fiksavo kelis kartus didesnius augimo tempus. Be to, tarptautinės finansinių paslaugų bendrovės „Intrum“ atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai yra vieni didžiausių pirkimo internetu entuziastų Europoje, o maždaug pusė (48 proc.) mūsų šalies gyventojų internetu daugelį prekių ketina pirkti ir su covid-19 susijusiems suvaržymams pasibaigus. Tad ar el. prekybos rinkos ir toliau laukia neišvengiamas augimas?
Dėl vėluojančių mokėjimų bene visos įmonės Europoje pajuto neigiamas pasekmes – joms tampa vis sunkiau tvarkyti finansinius srautus nevėluojant, atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, dėl ko dalį jų tenka atleisti. Pandemija parodė, kad tinkamam finansinių srautų suvaldymui verslams vis dar trūksta vidinių resursų ir kompetencijų, ypač to stokojama mūsų šalyje. Remiantis „Intrum“ Europos mokėjimų tyrimo duomenimis, net 45proc. Lietuvos įmonių dėl vėluojančių mokėjimų buvo priverstos atleisti darbuotojus – Europos vidurkis siekia 38 proc. ir Lietuvos atleidimų reitingas yra aukščiausias žemyne.
Tyrimas atskleidė Covid-19 poveikį lietuvių finansams: yra ir teigiamų aspektų
Nors Šv. Valentino dieną nuo raudonų širdelių gausos gali raibti akys, o viską aplink, regis, užvaldo romantika, tačiau kasdienybėje porų santykiams iššūkių dažnai kelia labai žemiški dalykai – pavyzdžiui, finansinės problemos. Tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas rodo, kad net trečdalio lietuvių romantiniuose santykiuose finansiniai reikalai kelia įtampą. Psichologai tai aiškina kiekvieno žmogaus jaučiamu saugumo poreikiu, kuris šiandienos pasaulyje didele dalimi yra susijęs su pinigais.
Atrodytų, didžiosios metų šventės turėtų sukelti tik teigiamas emocijas. Tačiau kiek iš jūsų šiandien gali pasakyti, kad neviršys išlaidų dovanoms ar šventinėms vaišėms limito? Ar sausį jausitės finansiškai stabiliai? Sąžiningi atsakymai į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su šeimos biudžetu, rodo kiekvieno asmens finansinio raštingumo lygį. Remiantis neseniai atlikto „Intrum“ Europos finansinės gerovės tyrimo duomenimis, bendroji Lietuvos vartotojų finansinė gerovė yra labai žemo lygio, ir viena pagrindinių priežasčių yra būtent finansinis raštingumo trūkumas, arba kitaip – gebėjimas planuoti savo išlaidas ir priimti su pinigais susijusius sprendimus.
Beveik trečdaliui (30 proc.) Lietuvos įmonių operatyvesni skolininkų mokėjimai leistų samdyti daugiau darbuotojų. Nepaisant to, net 43 proc. bendrovių šalyje nesiima jokių priemonių, kad išvengtų vėluojančių mokėjimų ir neapmokamų skolų. Tokius duomenis atskleidė Europoje pirmaujančios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos mokėjimų tyrimas.
Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %. Baltijos šalyse situacija skirtinga: kas trečias latvis skolinosi pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Lietuvos situacija panaši į Europos vidurkį (19 %), o Estijoje šis skaičius yra santykinai mažas: per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitoms apmokėti pinigų skolinosi tik 12 % vartotojų.
loading...
