Paskelbta naujausia 2020 m. „European Payment Report“. Daugiau skaitykite čia >>>
Pastaraisiais metais ir taip ženkliai augęs elektroninės prekybos sektorius užklupus koronaviruso pandemijai išgyveno dar didesnį proveržį. Karantino laikotarpiu į el. prekybos rinką Lietuvoje žengė dešimtys naujokų, o rinkos senbuviai fiksavo kelis kartus didesnius augimo tempus. Be to, tarptautinės finansinių paslaugų bendrovės „Intrum“ atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai yra vieni didžiausių pirkimo internetu entuziastų Europoje, o maždaug pusė (48 proc.) mūsų šalies gyventojų internetu daugelį prekių ketina pirkti ir su covid-19 susijusiems suvaržymams pasibaigus. Tad ar el. prekybos rinkos ir toliau laukia neišvengiamas augimas?
Dėl vėluojančių mokėjimų bene visos įmonės Europoje pajuto neigiamas pasekmes – joms tampa vis sunkiau tvarkyti finansinius srautus nevėluojant, atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, dėl ko dalį jų tenka atleisti. Pandemija parodė, kad tinkamam finansinių srautų suvaldymui verslams vis dar trūksta vidinių resursų ir kompetencijų, ypač to stokojama mūsų šalyje. Remiantis „Intrum“ Europos mokėjimų tyrimo duomenimis, net 45proc. Lietuvos įmonių dėl vėluojančių mokėjimų buvo priverstos atleisti darbuotojus – Europos vidurkis siekia 38 proc. ir Lietuvos atleidimų reitingas yra aukščiausias žemyne.
Tyrimas atskleidė Covid-19 poveikį lietuvių finansams: yra ir teigiamų aspektų
Nors Šv. Valentino dieną nuo raudonų širdelių gausos gali raibti akys, o viską aplink, regis, užvaldo romantika, tačiau kasdienybėje porų santykiams iššūkių dažnai kelia labai žemiški dalykai – pavyzdžiui, finansinės problemos. Tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas rodo, kad net trečdalio lietuvių romantiniuose santykiuose finansiniai reikalai kelia įtampą. Psichologai tai aiškina kiekvieno žmogaus jaučiamu saugumo poreikiu, kuris šiandienos pasaulyje didele dalimi yra susijęs su pinigais.
Atrodytų, didžiosios metų šventės turėtų sukelti tik teigiamas emocijas. Tačiau kiek iš jūsų šiandien gali pasakyti, kad neviršys išlaidų dovanoms ar šventinėms vaišėms limito? Ar sausį jausitės finansiškai stabiliai? Sąžiningi atsakymai į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su šeimos biudžetu, rodo kiekvieno asmens finansinio raštingumo lygį. Remiantis neseniai atlikto „Intrum“ Europos finansinės gerovės tyrimo duomenimis, bendroji Lietuvos vartotojų finansinė gerovė yra labai žemo lygio, ir viena pagrindinių priežasčių yra būtent finansinis raštingumo trūkumas, arba kitaip – gebėjimas planuoti savo išlaidas ir priimti su pinigais susijusius sprendimus.
Lietuviai patiria vis didesnį finansinį spaudimą, o beveik pusė (44 proc.) šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos. Be to, 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje.
Beveik trečdaliui (30 proc.) Lietuvos įmonių operatyvesni skolininkų mokėjimai leistų samdyti daugiau darbuotojų. Nepaisant to, net 43 proc. bendrovių šalyje nesiima jokių priemonių, kad išvengtų vėluojančių mokėjimų ir neapmokamų skolų. Tokius duomenis atskleidė Europoje pirmaujančios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos mokėjimų tyrimas.
Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %. Baltijos šalyse situacija skirtinga: kas trečias latvis skolinosi pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Lietuvos situacija panaši į Europos vidurkį (19 %), o Estijoje šis skaičius yra santykinai mažas: per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitoms apmokėti pinigų skolinosi tik 12 % vartotojų.
loading...
