2020 m. „European Consumer Payment Report“ specialus tyrimas atskleidė Covid-19 poveikį lietuvių finansams: yra ir teigiamų aspektų čia.
Tyrimas atskleidė Covid-19 poveikį lietuvių finansams: yra ir teigiamų aspektų
Nors Šv. Valentino dieną nuo raudonų širdelių gausos gali raibti akys, o viską aplink, regis, užvaldo romantika, tačiau kasdienybėje porų santykiams iššūkių dažnai kelia labai žemiški dalykai – pavyzdžiui, finansinės problemos. Tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas rodo, kad net trečdalio lietuvių romantiniuose santykiuose finansiniai reikalai kelia įtampą. Psichologai tai aiškina kiekvieno žmogaus jaučiamu saugumo poreikiu, kuris šiandienos pasaulyje didele dalimi yra susijęs su pinigais.
Atrodytų, didžiosios metų šventės turėtų sukelti tik teigiamas emocijas. Tačiau kiek iš jūsų šiandien gali pasakyti, kad neviršys išlaidų dovanoms ar šventinėms vaišėms limito? Ar sausį jausitės finansiškai stabiliai? Sąžiningi atsakymai į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su šeimos biudžetu, rodo kiekvieno asmens finansinio raštingumo lygį. Remiantis neseniai atlikto „Intrum“ Europos finansinės gerovės tyrimo duomenimis, bendroji Lietuvos vartotojų finansinė gerovė yra labai žemo lygio, ir viena pagrindinių priežasčių yra būtent finansinis raštingumo trūkumas, arba kitaip – gebėjimas planuoti savo išlaidas ir priimti su pinigais susijusius sprendimus.
Lietuviai patiria vis didesnį finansinį spaudimą, o beveik pusė (44 proc.) šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos. Be to, 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje.
Beveik trečdaliui (30 proc.) Lietuvos įmonių operatyvesni skolininkų mokėjimai leistų samdyti daugiau darbuotojų. Nepaisant to, net 43 proc. bendrovių šalyje nesiima jokių priemonių, kad išvengtų vėluojančių mokėjimų ir neapmokamų skolų. Tokius duomenis atskleidė Europoje pirmaujančios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos mokėjimų tyrimas.
Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %. Baltijos šalyse situacija skirtinga: kas trečias latvis skolinosi pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Lietuvos situacija panaši į Europos vidurkį (19 %), o Estijoje šis skaičius yra santykinai mažas: per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitoms apmokėti pinigų skolinosi tik 12 % vartotojų.
loading...
