Verslo sėkmės formulė: sprendimai, apie kuriuos turėtų mąstyti kiekviena įmonė
Kava daugkartiniame puodelyje ar termose; apsipirkimas parduotuvėje, atsisakant plastikinių maišelių; vis ryškėjanti elektrinių automobilių tendencija yra mūsų tvarūs pasirinkimai, kurie, keičiantis visuomenės įpročiams, daugeliui jau virto įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto, tvarumo idėjos neapsiriboja vien individualiais pasirinkimais. Kiekvienais metais vis aktualesniu tampa tvarumu grįstas verslas, kurio sėkmė matuojama ne tik augančiu įmonės pelnu, bet ir žvelgiant į sukuriamą naudą aplinkai bei pridėtinę vertę visuomenei. Visgi, kai kurie nemato ryšio tarp verslo ir tvarumo, todėl svarbu atsakyti į klausimą, kodėl būtent tvarumas yra viena pagrindinių ateities verslo sėkmės formulių?
Tvarumas – daugiau nei aplinkos saugojimas
Kova su klimato kaita, prisitaikant prie esminių žmogaus poreikių ir nesukeliant pavojaus bei rizikos ateinančių kartų tvarios, bet moderniai funkcionalios ateities užtikrinimui, yra JTO ir ES prioritetų sąraše. Europos žaliasis kursas numato iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimatui. Tam, kad šis tikslas būtų įgyvendintas, turi būti pertvarkyta Europos šalių ekonomika, kad taptų rentabilia ir teisinga, taip pat socialiai subalansuota.[1]
Kai kuriems galbūt gali kilti mintis: „šie klausimai nesusiję su mano verslu – nesame gamybos įmonė, neteršiame aplinkos, taip pat neįdarbiname darbuotojų iš trečiųjų šalių už mažesnį atlyginimą”. Tačiau ne veltui sakoma, kad „velnias slypi smulkmenose” ir viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Poveikį aplinkai sukelia ir įmonei priklausantys automobiliai, verslo skrydžiai, energijos sąnaudos biuro pastato priežiūrai. Be to, tvarus verslas yra toks, kuris vengia bet kokios diskriminacijos užimtumo srityje (dėl amžiaus, lyties, odos spalvos, religinių įsitikinimų, seksualinės tapatybės ir t.t.), naudojasi aplinkai draugiškomis technologijomis, griežtai laikosi kovos su korupcija standartų ir kitų svarbių taisyklių, prisidedančių prie visuomenės emocinio ir fizinio tvarumo ugdymo. Pastarieji aspektai taikomi praktiškai visoms įmonėms, nors daugelis jų to net nesieja su tvarumo sąvoka.
Nors šiuo metu nėra bendro standarto, nurodančio, kaip matuoti įmonės atitiktį tvaraus verslo pagrindiniams principams, egzistuoja kelios gairės, galinčios pasitarnauti kaip tvirtas atspirties taškas, mat tampa aišku, kad netrukus tvarumo standartai gali tapti tokiais pat svarbiais kiekvienos įmonės „sveikatos” rodikliais kaip ir finansinės ataskaitos. Jau dabar daugelis įmonių, ypač tarptautinių arba kotiruojamų biržoje, kartu su finansine ataskaita rengia ir kasmetinį tvarumo pranešimą, kad informuotų savo akcininkus, investuotojus ir visuomenę apie tai, kaip jos atitinka tvarumo kriterijus, įvardintų atliktus darbus bei parodytų, kokią įtaką daro supančiai aplinkai ir visuomenei.
Šiuolaikiškoms įmonėms – naujos tendencijos
Jau nuo 2016 metų „Intrum“ savo kelio kryptimi pasirinko JTO tvarumo plėtros tikslus ir pasaulinio susitarimo iniciatyvą,[2] kurią sudaro dešimt įmonių socialinę atsakomybę stiprinančių principų. Jie siūlo ne tik gerbti žmogaus teises bei darbo sąlygas, bet ir tausoti aplinką, kovoti su korupcija. Iniciatyvos dalyviai įsipareigoja atsižvelgti į savo darbuotojų, klientų, bendradarbiavimo partnerių ir visos visuomenės bendruosius interesus.
Vartodama bene populiariausią mados pasaulio sąvoką galiu pasidžiaugti, kad rūpinimasis aplinka, savo klientais ir darbuotojais pamažu tapo „new black“, kas reiškia tarsi naują tendenciją. Jei įmonė nori būti šiuolaikiška, gerbiama ir siekti ilgalaikio tvarumo, svarbu įvertinti savo verslą ir įdiegti tvarumo idėjas bei standartus į įmonės plėtros strategiją, kultūrą, kaip ir į visus vidaus procesus.
Bendroji reputacija daugiau nebevertinama tik pagal įmonės finansinius rodiklius. Vis atidžiau žvelgiama į pastarosios įtaką aplinkai bei indėlį į visuomenės ugdymą ar tobulėjimą. Rimti tarptautinio masto investuotojai net nesvarsto bendradarbiavimo su įmonėmis, kurios neveikia pagal tvarumo pagrindus, nes tai kelia riziką jų investicijoms bei reputacijai. Be to, investuotojai vertina ne tik pačių įmonių veiklą, bet ir jų tiekėjus bei klientus, su kuriais įmonė bendradarbiauja, mat tai taip pat parodo pačios įmonės vertybes bei veikimo principus.
Europos investicijų bankas jau siekia, kad bankas, įvardijamas kaip „remiantis ES klimato tikslus”, taptų „ES klimato banku”, teikiančiu paramą tvariam verslui.[3] „Harward Business Review“ atliktas tyrimas parodo, kad integruotų tvarumo klausimų įdiegimą ir kiti stambieji investuotojai yra pozicionavę kaip vieną svarbiausių investavimo kriterijų. Pasiturintys investuotojai tapo per daug turtingi, kad leistų planetai būti sunaikintai[4], o tai reiškia, kad ateityje pinigai lydės tvarius sprendimus. Be to, vertinama ne bendroji įmonės deklaracija apie atitikimą tvarumo tikslams, o konkretūs veiksmai minėtai sričiai svarbiais klausimais, pavyzdžiui, drabužių gamintojams – tiekimo grandinės, maisto gamintojams – CO2 emisijos, finansinių paslaugų teikėjams – kova su korupcija ir požiūris į klientus.
Individualaus požiūrio svarba
Mūsų atveju, atsižvelgiant į tai, kad dirbame kreditų valdymo arba skolų atgavimo srityje ir kasdien bendraujame su tūkstančiais žmonių, susidūrusių su finansiniais sunkumais, etiškas skolų atgavimas garbingai, empatiškai ir pagarbiai elgiantis su debitoriais yra viena svarbiausių mūsų tvarumo strategijos sudedamųjų dalių. Ieškodami individualių ir kiek įmanoma palankesnių sprendimų, kaip pagerinti situaciją ir išsilaisvinti iš skolinių įsipareigojimų, mes kartu padedame įmonėms gauti užmokestį už prekes ir paslaugas, o tai, savo ruožtu, skatina stabilų ekonominį augimą.
Tvarus požiūris versle reiškia ir atitinkamų bendradarbiavimo partnerių pasirinkimą, netoleranciją korupcijai ir pinigų plovimui, duomenų apdorojimo saugumą ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad dirbame su žmonėmis, susidūrusiais su finansiniais sunkumais, laikome save atsakingais ir už visuomenės finansinio raštingumo didinimą, galintį padėti vartotojams priimti sąmoningus sprendimus ir išvengti neapgalvotų finansinių įsipareigojimų.
Žinoma, kiekviena įmonė turi individualiai apsvarstyti, ką jiems reiškia „tvarus verslas”, nes pastarosios sąvokos reikšmė bus priklausoma nuo kiekvienos įmonės verslo modelio, rizikos apimties ir kitų veiksnių.
Visgi, yra aišku, kad įmonės, siekiančios tvarių tikslų, patiria mažiau verslo nesėkmių ir sisteminės rizikos, ką vis dažniau pabrėžia ir finansų reguliuotojai visoje Europoje.
Tvaraus verslo principų diegimas nėra tik altruistinė veikla ir išlaidos – tai gali būti ir esminis taupymas bei nauda verslui. Pavyzdžiui, „United Airlines Holdings“ nusprendė naudoti lengvesnius orlaivius ir iš esmės sumažino degalų sąnaudas ir išlaidas. Viešbučių sprendimas nekeisti rankšluosčių ir patalynės kiekvieną dieną, jei klientas apsistoja viešbutyje vos kelioms naktims, suteikia galimybę sutaupyti vandens ir elektros energijos. Pandemija išmokė mus daug veiksmingiau bendrauti virtualiai ir išvengti daugelio verslo kelionių, o tai sumažina CO2 kiekį ir kartu sutaupo biudžeto lėšas, kas yra gali būti pripažįstama, kaip vienas iš tvarumo elementų.
Reputacija, investicijos ir išlaidų sumažinimas yra pagrindinė, bet ne vienintelė tvaraus verslo nauda pačiai įmonei. Gal net dar didesnį pasitenkinimą suteikia laimingi darbuotojai, gamtai draugiškesnė ir sveikesnė darbo aplinka, daugiau išmanantys klientai ir žmogiškųjų vertybių neapleidžianti visuomenė.
[1] https://www.consilium.europa.eu/lv/policies/green-deal/
[2] https://www.unglobalcompact.org/
[3] https://www.eib.org/attachments/thematic/eib_group_climate_bank_roadmap_en.pdf
[4] https://hbr.org/2019/05/the-investor-revolution