Lietuvos įmonės po pandemijos šoko atsigauna, tačiau ekspertai perspėja, kad džiūgauti dar per anksti

Optimizmą temdo vėluojančių mokėjimų šešėlis

Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, 52 proc. Lietuvos įmonių savo augimo galimybių taip gerai nevertino jau daugelį metų. Kartu su Estijos įmonėmis (52 proc.) Lietuvos bendrovės šiuo požiūriu yra optimistiškiausios visoje Europoje. Kartu ataskaitos duomenys rodo, kad vienas iš didžiausių Lietuvos įmonių rūpesčių šiandien yra klientų ir partnerių galimybės laiku padengti turimus įsiskolinimus. Labiau nei bet kada anksčiau dėl to nerimauja 64 proc. šalies įmonių.

Europos mokėjimų ataskaitos duomenys taip pat rodo, kad beveik pusės (47 proc.) šalies įmonių pelno rodikliai, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, smuko ir kol kas į įprastą lygį negrįžo. Dažniausiai apie pelno mažėjimą pripažino apgyvendinimo ir laisvalaikio paslaugas teikiančios įmonės (71 proc.), nekilnojamojo turto ir statybų bendrovės (58 proc.) bei pramonės verslai (52 proc.).

Didžiausia dalis (38 proc.) Lietuvos įmonių atstovų teigė, kad jų verslams pilnai atsigauti prireiks nuo 6 mėnesių iki metų laikotarpio. Trečdalio bendrovių vertinimu, grįžimui prie įprastų veiklos rodiklių prireiks 1–2 metų. Per mažiau nei pusę metų pilnai atsigauti tikisi 13 proc. bendrovių, o daugiau nei 2 metų atsigavimo periodą prognozuoja 16 proc. verslų.

Valstybių paramos priemonės verslui, augančių vakcinacijos apimčių suteikiamos galimybės geriau valdyti pandemiją darant mažesnę žalą ekonomikai bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai leidžia Europos įmonėms atsigauti po patirtų pirmųjų pandemijos smūgių ir optimistiškai vertinti savo augimo galimybes. Visgi skirtinguose veiklos sektoriuose situacija skiriasi, o bendrai įmonės vis dar susiduria su pandemijos sukeltais iššūkiais – visų pirma, neapibrėžtumu ir skolų valdymu.

Skolininkai problemų kelia kas antrai įmonei

Anot I. Valeikos, vėluojantys mokėjimai kelia grėsmę įmonių likvidumui. Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, apie pusei įmonių Lietuvoje (49 proc.) ir visoje Europoje (48 proc.) vėluojantys skolininkų mokėjimai tampa iššūkiu apmokant savas sąskaitas. Maža to, net 70  proc. įmonių Lietuvoje mano, kad vėluojančių mokėjimų rizika per artimiausius 12 mėnesių išaugs. 55 proc. įmonių nenorėdamos gadinti santykių su klientais jau dabar sutiko su ilgesniais mokėjimų terminais, nei joms yra priimtina.

„Sklandžių pinigų srautų užtikrinimas įmonėms turėtų būti vienu iš prioritetų, nes nuo laiku apmokamų sąskaitų priklauso įmonių galimybės atsiskaityti su savo tiekėjais ir vykdyti plėtrą. Visgi dabartinėje situacijoje kai kurioms įmonėms gali tekti daryti tam tikrus kompromisus ir ieškoti tiek jas pačias, tiek skolininkus tenkinančių sprendimų – pavyzdžiui, dalies skolos išskaidymo ilgesniam laikotarpiui“, – sako I. Valeika.

Daugelis verslų prisitaikė, bet daliai vis dar kyla sunkumų

Savo ruožtu E. Radišauskienė pažymi, kad nors Lietuvos BVP jau yra didesnis nei prieš pandemiją, o ir kitąmet šalies ekonomikai prognozuojamas augimas, kai kurie sektoriai vis dar kenčia nuo pandemijos. Kartu dalis įmonių vis dar yra priklausomos nuo valstybės paramos.

„Daugelis verslų Lietuvoje prisitaikė prie veikimo pandemijos sąlygomis, tačiau nežinomybė dėl ateities ir galimų pandemijos valdymo priemonių išlieka vienu iš pagrindinių nerimo veiksnių. Šiuo metu sunkiausia situacija yra turizmo, apgyvendinimo, viešojo maitinimo sektoriuose. Pramonėje didžiausių sunkumų pandemijos pradžioje patyrė tos įmonės, kurių produkcija parduodama tiesiogiai prekyboje. Čia galima išskirti baldų gamybos, tekstilės, odos gaminių įmones“, – sako E. Radišauskienė.

Visgi, anot E. Radišauskienės, pramonėje, kaip ir paslaugų ir prekybos sektoriuose, bendros tendencijos šiuo metu yra teigiamos. Lietuvos ekonomikai su pandemija susitvarkius santykinai gerai, pramonės eksportas didėja, o apyvartos augimas – didžiausias visose Baltijos šalyse.

„Nepaisant to, ekonomikos ir verslo atsigavimą reikėtų vertinti atsargiai, nes vis dar neaišku, kaip dalis verslų gyvens pasibaigus valstybės pagalbos priemonėms. Neramina ir dideli nedarbo rodikliai bei dėmesio aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms trūkumas“, – sako E. Radišauskienė.

Pandemija – ne vienintelis iššūkis

Lietuvos verslo konfederacijos vadovė pažymi, kad Lietuvos pramonei taip pat kyla iššūkių dėl brangstančių žaliavų ir augančių tarptautinės laivybos bei krovinių gabenimo kaštų. Visgi, anot E. Radišauskienės, su šiais iššūkiais susiduria ir kitų šalių verslas, todėl dėl brangstančių žaliavų ir didėjančių transporto kaštų Lietuvos įmonių konkurencingumas nukentėti neturėtų. Didelio poveikio Lietuvos ekonomikai, E. Radišauskienės teigimu, neturėtų turėti ir sankcijos Baltarusijai bei įtampa santykiuose su Kinija, nors atskiros įmonės to pasekmes greičiausiai pajus.

„Kalbant apie vėluojančius mokėjimus ir skolų valdymą, reikia pažymėti, kad šios problemos egzistavo ir iki pandemijos. Tiesa, per pandemiją matome gerokai sumažėjusį įmonių bankrotų skaičių. Tad galima pagrįstai manyti, kad valstybės parama lėmė ir savotiškų įmonių „zombių“ atsiradimą. Tai toks verslas, kuris įprastinėmis sąlygomis bankrutuotų, tačiau dabar išsilaiko dėl valstybės pagalbos. Natūralu, kad valstybės paramai mažėjant, neišvengiamai matysime augantį bankrotų skaičių“, – sako E. Radišauskienė.

E. Radišauskienės teigimu, svarbu, kad Vyriausybė paramą verslui teiktų ir toliau, tačiau dalintų ją kuo tikslingiau. Be to, Lietuvos verslo konfederacijos vadovės teigimu, sprendžiant su įmonių likvidumu susijusius iššūkius labai svarbu patiems verslams rasti susitarimą tarpusavyje, o tai pat ir su valdžios institucijomis.