Kuklesnėms šventėms ruošiasi ne visi: dešimtadalis lietuvių kompensuoti kainų augimą ketina skolindamiesi
Lietuvių pasiruošimą šventėms temdo infliacijos ir kylančių palūkanų normų šešėlis. Dėl to trečdalis (32 proc.) gyventojų šiemet planuoja mažiau išleisti dovanoms, o ketvirtadalis (23 proc.) – būti ne tokie dosnūs labdarai. Visgi, nepaisant augančių pragyvenimo kaštų, beveik dešimtadalis (7 proc.) lietuvių sočių ir dovanomis gausių švenčių aukoti neketina, net jei dėl to tektų daug skolintis. Tokius duomenis atskleidė kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta naujausia Europos vartotojų mokėjimų ataskaita.
Iš viso 16 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pasibaigus Kalėdoms jie bus įsiskolinę labiau nei bet kada anksčiau. Ši dalis yra didesnė nei Latvijoje (14 proc.) ir Estijoje (9 proc.), tačiau mažesnė nei vidutiniškai Europoje (21 proc.). Maža to, 3 iš 10 lietuvių mano, kad finansiniu požiūriu Kalėdos niekuomet nebebus tokios, kaip prieš pandemiją.
Finansinė įtampa, kurią dėl didelės infliacijos jaučia namų ūkiai, neabejotinai atsispindės ir gyventojų šventinėse išlaidose. Visgi dalis gyventojų tiesiog neįsivaizduoja Kalėdų be daugybės dovanų ir gausaus šventinio stalo, nenori nuvilti artimųjų ar siekia išlaikyti šeimos tradicijas, todėl net ir jausdami ekonominį spaudimą yra pasiryžę šventėms išleisti reikšmingas pinigų sumas. Tam neretai išsekinami santaupų rezervai, o taip pat skolinamasi. Dėl to prieš šventes išauga nepasvertos kreditų naštos rizika, kuri yra didesnė ir dėl kylančių palūkanų normų. Tad ateinančių metų pradžia daliai gyventojų gali būti išties sudėtinga.Ilva Valeika, „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse
Anot I. Valeikos, pasinėrus į šventinę nuotaiką labai svarbu nepamiršti finansinės drausmės, tinkamai planuoti išlaidas ir neviršyti savo finansinių galimybių. Skolintis visuomet būtina atsakingai, objektyviai įsivertinus prisiimamų finansinių įsipareigojimų tvarumą. Kitu atveju po švenčių gali tekti susidurti su rimtais finansiniais iššūkiais ir sunkumais apmokant sąskaitas.
Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys rodo, kad prieššventiniam vartojimui įtakos turi ne tik augančios kainos, bet ir tvarumo tendencijos. 22 proc. Lietuvos gyventojų vis labiau išgyvena dėl sezoninių apsipirkimų lemiamo išteklių švaistymo ir bereikalingų atliekų. Tiesa, lietuviams šie klausimai kol kas rūpi mažiau nei latviams (27 proc.), estams (33 proc.) ir vidutiniškai europiečiams (39 proc.).
Šių metų pabaigoje paskelbtos Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, aukšta infliacija iš viso neigiamai paveikė 79 proc. lietuvių finansus, o beveik pusės (47 proc.) – reikšmingai. Dar penktadalis (19 proc.) mano, kad neigiamą augančių kainų poveikį pajus artimiausiu metu. Be to, 54 proc. lietuvių teigė, kad jų finansinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei prieš metus.
Linda Hakima
Personalo, prekės ženklo ir komunikacijos direktorė Baltijos šalyse
