Paskelbta naujausia 2022 m. „European Consumer Payment Report“.

Skaitykite daugiau ›

Ilva Valeika. Pandemijos šalutinis poveikis: ne tik nerimas, bet ir nauji produktai

Visi puikiai žinome apie galimą pandemijos „šalutinį poveikį“ – atleidimą iš darbo, atšauktas ar perkeltas strategines investicijas, problemas laiku sutvarkant finansinius klausimus su tiekėjais, blogiausiu atveju – įmonės nemokumą ir panašias problemas. Remiantis naujausia „Intrum“ Europos mokėjimų ataskaita, verslininkai mano, kad pandemija sukėlė ne tik papildomų rūpesčių ir nerimo, bet taip pat ir paskatino įgyvendinti daug pokyčių siekiant tvaresnio ir atsakingesnio verslo.

Kiekviena krizinė situacija yra susijusi su aplinkybių pasikeitimu, priverčiančiu išeiti iš įprastos komforto zonos. Pandemijos sukelti pokyčiai prisidėjo prie naujų produktų ir paslaugų kūrimo, tai patvirtina 12 proc. mažų ir 21 proc. didelių Europos įmonių. Atšiaurios sąlygos, subalansavusios pusiausvyrą „būti ar nebūti“ daugeliui įmonių buvo kūrybinio mąstymo, naujovių ir vystymosi katalizatorius. Siekdamos išsilaikyti, įmonės prisitaikė prie naujos situacijos ir sukūrė naujus rinkoje paklausius produktus.

Įmonės taip pat jautė abipusį solidarumą ir pripažįsta, kad joms teko prašyti tiekėjų ilgesnių sąskaitų apmokėjimo terminų, tačiau tai padėjo įveikti sunkiausius laikus. Yra ir kita monetos pusė: tyrimai rodo, kad krizės metu daugelis įmonių buvo priverstos susitaikyti su nepalankiomis mokėjimo sąlygomis, pavyzdžiui, sutiko pratęsti sąskaitų apmokėjimo terminus vardan santykių su klientais, o tai jiems sukėlė finansinių nepatogumų. Mūsų inicijuota apklausa taip pat parodė, kad Lietuvoje 55 proc. verslų sutiko su ilgesniais mokėjimų terminais, nes nenorėjo gadinti satykių su klientais ir taip sudėtingu laikotarpiu, o Europos verslų vidurkis šiuo klausimu yra kiek mažesnis – 49 proc.

Solidarumas ir svetingumas yra teigiamas dalykas, tačiau verslininkai turi būti budrūs ir stebėti situaciją, kad patiems nekiltų finansinių sunkumų. Ir iš tiesų, nemažai Europos įmonių per pastaruosius metus priėmė šią situaciją atitinkančių sprendimų. Mažoms ir vidutinėms įmonėms, turinčioms mažų atsargų, kurios priklauso nuo stabilių pinigų srautų, tokios krizinės situacijos, kai vėluojama mokėti, yra labai sunkios. Tai daro spaudimą įmonėms, mažina jų likvidumą ir verčia jas ieškoti alternatyvių būdų, kaip atlaisvinti grynųjų pinigų išteklius ir pertvarkyti savo verslą, kad išliktų.

Tarkime, 2020 metais, kada dar nebuvo numatoma tokia ilga pandemijos tąsa, 39 proc. verslininkų kaip alternatyvą klientams siūlė įvairias nuolaidas, kad tik būtų sulaukta mokėjimų. Visgi, ši išraiška 2021-aisiais nukrito net 10 procentinių punktų. Šiais metais ženkliai išaugo ir avanso prašymai įmonėse, mat akivaizdu, kad kai kurios įmonės nebenori taikstytis su nesaugumu ir neužtikrintumu pandemijos laikotarpiu.

Kita vertus, neatsižvelgiant į pandemijos sukeltą situacijos neapibrėžtumą, Europos verslas yra labiau entuziastingai nusiteikęs dėl augimo ir ateities nei anksčiau. Daugiau nei pusė Lietuvos verslininkų (52 proc.) labiau džiaugiasi augimu ir savo verslo ateitimi, palyginti su tik 45 proc. siekiančiu Europos vidurkiu.

Apklausoje atsispindėjo ir tai, kad daugiau nei 3 iš 4 verslų tiek Europoje, tiek Lietuvoje bandys pasiekti naują augimą jau šiais metais. Lietuviai ypač telks dėmesį keičiant biurus ir technologijas: 76 proc. verslininkų tai nurodė kaip savo strateginę šių metų iniciatyvą, tuo tarpu Europoje tą patį pareiškė 71 proc. verslų.