2018 m. „The European Payment Industry White Paper“

Pavėluoti mokėjimai ir neatsiskaitymai yra didelė Europos įmonių problema. 2018-aisiais 6 iš 10 Europos mažų ir vidutinio dydžio įmonių teigė sutikusios su ilgesniais nei joms buvo patogu mokėjimo terminais, o 28 proc. įmonių dalinosi patirtimi, kad pavėluoti mokėjimai ar neatsiskaitymai trukdo plėstis. („Intrum“ ataskaita „The European Payment Report 2018“.)

Ataskaitoje „The European Payment Industry White Paper 2018“ pateikiama sektorių apžvalga ir pramonės srities suskirstymas pagal tai, kaip pavėluoti mokėjimai ir neatsiskaitymai veikia Europos ekonomikos ir verslo sektorius, remiantis iš 9 607 Europos įmonių surinktais duomenimis (rinko „Intrum“ ataskaitai „The European Payment Report 2018“).

Iš ataskaitos duomenų matoma, kad mokėjimo įpročiai turėjo nevienodą įtaką skirtingoms ekonomikoms ir pramonės sritims. Nors keli apklausti sektoriai ir šalys nurodė pozityvias tendencijas, ši ataskaita rodo, kad pavėluoti mokėjimai vis tik turi didelio neigiamo poveikio įmonėms.

Mokėjimų vėlavimo dažnis

Mokėjimų vėlavimas dažnas daugelyje verslo sektorių. Vertinant individualių klientų, įmonių ir viešojo sektoriaus atstovų su mokėjimais susijusį elgesį, galima pastebėti, kad privatūs klientai punktualiausiai moka Europos įmonėms. Dažniausiai šie klientai sumoka per jiems skirtus mokėjimo terminus. Kita vertus, įmonės sumokėti kitoms įmonėms vėluoja vidutiniškai 2 dienas. Viešojo sektoriaus organizacijos yra mažiausiai punktualios. Jų mokėjimai vėluoja vidutiniškai 6 dienas. Vertinant konkrečiai viešojo sektoriaus mokėjimus „profesiniam, moksliniam, techniniam, administraciniam ir aptarnavimo paslaugų veiklos“ sektoriui, iš ataskaitos matomi ilgi, vidutiniškai 28 dienų, vėlavimai.

Greitesnis mokėjimas sudarytų daugiau įdarbinimo galimybių  

Rezultatai rodo, kad greitesni įsiskolinusių asmenų mokėjimai sudarytų įmonėms galimybes pasamdyti daugiau darbuotojų. Iš apklaustų Europos verslo sektorių vidutiniškai penktadalis (20 proc.) įmonių teigia, kad greitesnis įsiskolinusių asmenų mokėjimas tikrai arba galbūt suteiktų joms galimybių pasamdyti daugiau darbuotojų. Šie skaičiai mažesni, palyginti su 2017 m. buvusiais 23 proc. Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei finansų ir draudimo sektoriuose didžiausia dalis respondentų sutiko, kad greitesni mokėjimai suteiktų įmonėms galimybių pasamdyti daugiau darbuotojų. 

Spaudimas sutikti su ilgesniais mokėjimo terminais

Įmonės patiria spaudimą sutikti su ilgesniais nei joms patogu mokėjimo terminais. Beveik šeši iš dešimties (59 proc.) respondentų teigia, kad jų buvo prašoma sutikti su ilgesniais nei buvo patogu mokėjimo terminais, o 56 proc. teigia, kad su jais sutiko.  Informacijos ir komunikacijos sektoriuje daugiau nei septynių iš dešimties (72 proc.) respondentų buvo prašoma sutikti su nepatogiai ilgais mokėjimo terminais. Nuo jo mažai atsilieka gamybos sektorius, kuriame tai teigia atitinkamai 70 proc. respondentų.

Pagrindinės pavėluotų mokėjimų priežastys

Praneštos pagrindinės pavėluotų mokėjimų priežastys skiriasi pagal sektorius. Pagal apklaustas įmones, dvi svarbiausios pavėluotų klientų mokėjimų priežastys yra įsiskolinusių asmenų finansiniai sunkumai ir sąmoningas vėlavimas sumokėti. Daugiau nei šešios iš dešimties (62 proc.) įmonių nurodo įsiskolinusių asmenų finansinius sunkumus kaip vieną iš pagrindinių priežasčių. Beveik pusė (48 proc.) apklaustų įmonių įvardija sąmoningą vėlavimą sumokėti kaip pagrindinę laiku negautų mokėjimų priežastį. Įsiskolinusių asmenų finansiniai sunkumai ir sąmoningas vėlavimas sumokėti taip pat vertinami kaip dvi pagrindinės pavėluotų mokėjimų priežastys ir 2017 m. apklausoje. Informacijos ir komunikacijos sektoriuje dažniausiai įvardyta priežastis yra administracinis klientų neveiksmingumas, o kasybos ir karjerų eksploatavimo – sąmoningas vėlavimas sumokėti.

Erdvė tobulėti: kaip įmonės imasi atsargumo priemonių dėl prasto mokėjimo našumo

Įmonės gali imtis daugybės veiksmų, kad apsisaugotų dėl prasto mokėjimo našumo, o apklausos rezultatai rodo, kad apsaugos priemonių pasirinkimas priklauso nuo sektoriaus. Tačiau beveik trečdalis (32 proc.) apklaustų įmonių teigia, kad nesiima jokių populiariausių atsargumo priemonių dėl blogos mokėjimo praktikos, pavyzdžiui, netikrina kredito, neprašo išankstinio mokėjimo ir neišieško skolų. Viešojo administravimo srityje beveik pusė (47 proc.) apklaustų įmonių teigia, kad nesiima jokių populiariausių atsargumo priemonių dėl blogo mokėjimo našumo.